Vakarų Kazachijos sritis

Vakar Kazãchijos srits (Batys Kazakstan oblysy), 1962–92 Urálsko srits, yra Kazachijos šiaurės vakaruose. Ribojasi su Rusija.

Plotas 151 300 km². 661 200 gyventojų (2021); gyvena kazachai (76,35 % gyventojų; 2019), rusai (19,26 %), ukrainiečiai (1,41 %), totoriai (1,29 %), dar yra baltarusių, armėnų, čečėnų, vokiečių, azerbaidžaniečių, korėjiečių, mordvių ir kitų. Centras – Oralas (235 800 gyventojų; aglomeracijoje 318 600 gyventojų, 2021); kitas didesnis miestas – Aksai (35 300 gyventojų, 2021). Gyventojų vidutinis tankis 4,37 žm./km². Vakarų Kazachijos sritis suskirstyta į 12 rajonų ir 1 srities pavaldumo miestą – Oralą. Sritis įkurta 1932.

Vyrauja lygumos. Vakarų Kazachijos srities pietuose plyti Pakaspijo žemumos šiaurinė dalis, šiaurėje – Bendrojo Sirto pietinės atšakos, rytuose – Pauralės plynaukštės pakraštys.

Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –14 °C, liepos – 25 °C. Per metus pietuose iškrinta 250 mm, šiaurėje – 400 mm kritulių. Žiemą dažnos pūgos, vasarą – sausvėjai. Didžiausia upė – Uralas. Daug ežerų, didžiausias – Šalkaras (plotas apie 200 km²). Šiaurėje vyrauja stepės, pietuose – pusdykumės.

Gaunama gamtinės dujos (Činarevo, Karačaganako baseinai), nafta (Činarevo, Bolganmolo baseinai). Naftos ir dujų perdirbimo, statybinių medžiagų, odos ir avalynės, tekstilės, maisto pramonė, laivų statyba, mašinų gamyba. Pramonės svarbiausias centras – Oralas. Svarbi ūkio šaka – bioprodukcinis ūkis. Auginama kviečiai, soros, miežiai, avižos, bulvės. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai, kupranugariai. Laivuojamas Uralas (upių uostas – Oralas). Per Vakarų Kazachijos sritį eina Saratovo (Rusija)–Aktobės, Astrachanės–Krasnyj Kuto (abu Rusijoje) geležinkeliai; plentai iš Oralo į Saratovą, Orenburgą, Samarą (visi Rusijoje), Aktobę, Atyrau. Oralo oro uostas. Samaros (Rusija)–Atyrau–Uzeno naftotiekis.