Vakarų Virdžinija

Vakar Virdžnija (West Virginia), WV, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų rytuose.

Plotas 62 400 km². 1,78 mln. gyventojų (2021). Centras – Charlestonas (48 000 gyventojų, 2021). Kitas didesnis miestas – Huntigtonas (46 000 gyventojų, 2021). Gyventojų vidutinis tankis 28,6 žm./km². Vakarų Virdžinijos rytuose driekiasi Apalačų kalnų dalis Allegheny kalnai (juose yra Vakarų Virdžinijos aukščiausia vieta – Spruce Knobo kalnas, 1482 m), vakarinėje ir vidurinėje dalyje plyti Allegheny plynaukštė.

Harmano miestelis Vakarų Virdžinijos šiaurės rytuose

Klimatas subtropinis jūrinis. Sausio aukščiausia temperatūra 3–5 °C, žemiausia –5, –9 °C, liepos atitinkamai 26–30 °C ir 14–18 °C. Per metus iškrinta 1050–1150 mm kritulių. Tankus upių tinklas. Didžiausios upės – Ohajas ir jo intakai Monongahela, Little Kanawha, Kanawha. Dirvožemiai daugiausia rudžemiai, tarpukalnių slėniuose – rūgštžemiai. 75 % Vakarų Virdžinijos teritorijos užima miškai. Kalnų šlaituose iki 800–1000 m aukščio auga ąžuolai, tuopos, klevai, bukai, beržai, aukščiau – pušys, eglės. Veisiasi triušiai, voverės, lapės, oposumai, meškėnai, elniai, juodieji lokiai. New River Gorgeʼo (Naujosios Upės Tarpeklio) nacionalinis parkas ir rezervatas, kitos saugomos teritorijos.

Ūkio svarbiausios šakos – augalininkystė, kasyba. Kasama akmens anglys, gaunamos gamtinės dujos. Juodoji ir spalvotoji metalurgija, medienos apdirbimo, stiklo, chemijos, maisto (mėsos) pramonė. Pramonės svarbiausi centrai – Huntingtonas, Wheelingas, Parkersburgas, Weirtonas. Auginama kukurūzai, tabakai, vaismedžiai (obelys, persikai). Veisiama mėsiniai galvijai, naminiai paukščiai. Turizmas; mineralinės versmės, sveikatinimo centrai (White Sulphuras, Berkeley Springsas). Laivuojamas Ohajas (upių uostas – Huntingtonas). Per Vakarų Virdžiniją eina Lynchburgo–Cincinnati geležinkelis, Richmondo–Lexingtono plentas.

Istorija

Nuo 17 a. pradžios dabartinės Vakarų Virdžinijos teritoriją, gyvenamą čerokių, delavarų ir kitų indėnų genčių, tyrinėjo, vėliau kolonizavo britai. Iki 1861–65 Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinio karo ji priklausė Virdžinijos valstijai. Šiai 1861 prisidėjus prie atsiskiriančių Amerikos konfederacijos valstijų jos šiaurės vakarinės apygardos sudarė federacinei vyriausybei lojalias vietos valdžios institucijas. 1863 Vakarų Virdžinija tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 35-ąja valstija. 19 a. 8 dešimtmetyje per ją nutiesus geležinkelį imta intensyviai plėtoti kasybą (pagal anglių kasybą Vakarų Virdžinija 1910–70 pirmavo Jungtinėse Valstijose) ir pramonę.

anglių kasykla Vakarų Virdžinijoje (apie 1940)

New Riverio vaizdas New River Gorgeʼo nacionaliniame parke ir rezervate

Charleston

Huntington