Valais
Valais (pranc.; Val), vok. Wallis, kantonas Šveicarijos pietvakariuose. Ribojasi su Prancūzija ir Italija.
Plotas 5224,6 km2. 365 800 gyventojų (2023).
Centras ir didžiausias miestas – Sionas (36 600 gyventojų, 2023). Oficialios kalbos – prancūzų ir vokiečių.
vynuogynas Ronos slėnio terasoje
Paviršius kalnuotas; kantone yra 50 Alpių viršūnių, aukštesnių kaip 4000 metrų. Valais pietinę dalį užima Peninų Alpės; jose yra Valais ir Šveicarijos aukščiausia viršūnė – Dufouro kalnas (4634 m, Monte Rosos masyve), šiaurinę dalį – Berno Alpės. Jas skiria Ronos aukštupio slėnis. Į Valais rytinę dalį įsiterpusios Leponto Alpės, į vakarinę dalį – Savojos Alpės.
Daug ledynų; kantone (Berno Alpėse) yra didžiausias ir ilgiausias Alpėse Aletscho ledynas (plotas daugiau kaip 120 km2, ilgis apie 23 km; kartu su Jungfrau masyvu įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 2001, 2007), dideli ledynai (Gornerio ir kiti) Peninų Alpių Monte Rosos masyve.
Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį; kalnuose – vertikalusis zoniškumas. Ronos upės slėnyje per metus iškrinta 600–700 mm kritulių, kalnuose iki 2500 milimetrų.
Svarbiausia upė – Rona. Šiaurės vakaruose Valais prieina prie Ženevos ežero. Yra hidroelektrinių, iš jų didžiausia – Grande‑Dixence’o hidroelektrinė (prie Dixence’o upės; užtvankos aukštis 285 metrų).
Spalvotoji metalurgija (aliuminio lydymas), metalo apdirbimo, chemijos ir farmacijos, naftos chemijos pramonė, mašinų gamyba. Valais – svarbiausias Šveicarijos vynininkystės regionas. Vynmedžiai, vaismedžiai (abrikosai, persikai, kriaušės, skiautėtalapiai fikusai, valgomieji kaštainiai), daržovės auginama Ronos upės slėnyje. Veisiama galvijai, avys, ožkos. Kertamas miškas.
Tarptautinis turizmas, alpinizmas, žiemos sportas; žymiausi centrai: Zermattas (netoli jo – viena aukščiausių ir vaizdingiausių Alpių viršūnių – Matterhornas), Saas Fee, Verbier, Crans‑Montana, Champéry (jie – ir klimato kurortai), Leukerbadas (balneologijos kurortas). Keltuvai (funikulieriai, kabamieji lynų keliai). Per Valais teritoriją eina geležinkeliai ir automobilių keliai, jungiantys Prancūziją ir Vokietiją su Italija. Sione yra tarptautinis oro uostas.
Sion
Zermatt
Istorija
57 pr. Kr. romėnai užėmė dabartinio Valais žemes (jas vadino Vallis Poenina). Čia gyvenusios keltų gentys buvo romanizuotos. 5 a. įsiveržė burgundai.
999 Burgundijos kunigaikštis Rudolfas III atidavė žemes Siono vyskupui. Gyventojai įrengė drėkinimo sistemas (dauguma išliko iki šių dienų), statė dambas, kasė kanalus. 1428–47 suintensyvėjo raganų procesai.
1798 Napoleonui I įsiveržus į Valais Siono vyskupas prarado galias, Valais tapo Helvecijos respublikos dalimi. 1810 regionas Napoleono I prijungtas prie Prancūzijos. 1813 atgavo nepriklausomybę, 1815 prisijungė prie Šveicarijos Konfederacijos ir tapo kantonu.