Valdemãras I Didỹsis (Valdemar I den Store) 1131 01 14 1182 05 12, Danijos karalius (1157–82). Estridsenų dinastijos. Knuto VI ir Valdemaro II Nugalėtojo tėvas. Nuo maždaug 1178 Pietų Jutlandijos jarlas, karaliumi tapo įveikęs varžovus – Sveną III ir Knutą V. 1162 prisiekė ištikimybę Šventosios Romos imperijos imperatoriui Frydrichui I Barbarosai. Sustiprino karaliaus valdžią, įveikė didikų ir vyskupo Eskilo pasipriešinimą – Danijoje įsitvirtino centralizuota feodalinė monarchija. Nuo 1159 surengė žygių prieš Palabio slavus, apie 1169 užėmė Rügeno salą. Įtvirtino pakrantes, sustiprino įtvirtinimus Jutlandijos pusiasalio pietuose (Dannevirke). Rėmėsi Bažnyčia: artimiausias jo patarėjas ir bendražygis buvo Roskildės vyskupas, nuo 1178 Lundo arkivyskupas Absalonas. 1161 Valdemaro I Didžiojo kariuomenė buvo užėmusi Palangos pilį.
Valdemaro I Didžiojo ir Sofijos Minskietės atvaizdai ant brakteato jų vestuvėms (1157) pažymėti
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.