valdiẽčiai, Liòno varguõliai (pranc. Pauvres de Lyon), religinis visuomeninis sąjūdis, kilęs Lione apie 1170; to sąjūdžio nariai.
Doktrina
Pradininkas pirklys Petras Valdo (Waldo; apie 1140–1206; iš čia valdiečių pavadinimas) skelbė, kad krikščioniškojo gyvenimo idealas pasiekiamas tik atsisakius turto (dėl to valdiečiai dar vadinami Liono varguoliais). Valdiečiai propagavo evangelišką gyvenseną, religinių apeigų (jas atliko gimtąja kalba) paprastumą, dvasininkiją laikė nereikalinga.
Istorija
Daugiausia valdiečių idėjos išplito Prancūzijoje, Šiaurės Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje tarp amatininkų ir valstiečių. Valdiečiams ėmus pamokslauti be Bažnyčios leidimo 1184 P. Valdo ekskomunikuotas. Inkvizicijos persekiojami valdiečiai atsiskyrė nuo Katalikų Bažnyčios, ėmė kurti bendruomenes. 1215 Laterano IV susirinkimas valdiečius ekskomunikavo. 15 a. valdiečiai susiliejo su husitais, čekų broliais, 16 a. – su kalvinizmo išpažinėjais. Dėl persekiojimų dauguma valdiečių iš Prancūzijos ir kitų šalių 15–16 a. pasitraukė į Italiją, 19 a. viduryje ten įsteigė Valdiečių Evangelikų Bažnyčią (it. Chiesa Evangelica Valdese), kuri 1975 susijungė su Italijos Metodistų Bažnyčia. 2017 apie 22 000 valdiečių evangelikų gyveno Italijoje, apie 13 000 – Argentinoje ir Urugvajuje. Yra valdiečių bendruomenių Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur.
2271
Liono varguoliai