Valhala

Valhalà (sen. isl. valholl – anapusinio pasaulio menės), senovės germanų mitologijoje – žuvusiųjų buveinė, esanti Asgarde. Valhaloje yra 540 durų, menės erdvios, bokštai auksiniai, stogas iš auksuotų iečių ir skydų, priešais Valhalą auga auksalapių medžių giraitė Glasiras. Mirę nuo ligų ar(ir) senatvės žmonės čia nepatenka, Valhaloje renkasi ir su Odinu, jo sūnumis Hermodu Narsiuoju, Bragiu ir kitais asais puotauja tik mūšiuose žuvę kariai (einherijai; jie laikomi Odino įsūniais, priklauso Odino kariaunai, kausis per ragnaroką). Jie valgo šventojo šerno Sehrimniro mėsą, geria ožkos Heidrunos midaus pieną. Puotautojams patarnauja valkirijos. Einherijai nuolat kaunasi (žūva ir vėl atgaivinami), todėl Valhalą apšviečia ne ugnis, bet kardų blyksėjimas.