Valstýbės Tarýba, 1928–40 veikusi valstybinės valdžios institucija, vykdžiusi įstatymų projektų rengimo, parengtų projektų svarstymo, baudžiamosios ir civilinės teisės kodifikacijos, administracinių aktų teisėtumo kontrolės funkcijas. Valstybės Tarybos narius skyrė ir atleido Prezidentas.
Valstybės Taryba veikė remdamasi Valstybės Tarybos (1928) įstatymu ir oficialiai Vyriausybės žiniose nepaskelbtu Valstybės Tarybos statutu (sudarė 55 straipsniai). Valstybės Tarybai buvo pavesta svarstyti Ministrų Kabineto arba įstatymų leidėjo pateiktų įstatymų projektus, rengti Ministrų Kabineto nurodytus įstatymų projektus, kodifikuoti įstatymus, kelti klausimą dėl poreikio priimti naujus, papildyti ar pakeisti galiojančius įstatymus, informuoti Ministrų Kabinetą arba tam tikrą ministrą apie vykdomosios valdžios institucijų priimtus sprendimus, neatitinkančius galiojančių įstatymų. Apsvarstytus įstatymų projektus su savo pastabomis ir paaiškinimais Valstybės Taryba siuntė Ministrų Kabinetui, t. p. Prezidentui (jam pareikalavus).
Valstybės Tarybai 1928–38 pirmininkavęs Stasys Šilingas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Valstybės Taryba parengė Žemės ūkio darbininkų samdos, Nenusavinamos žemės normos, Teismų santvarkos, Hipotekos, Administracinio teismo, 1938 Lietuvos Konstitucijos, Seimo statuto, Emigracijos, Vandenų, Civilinės metrikacijos, Socialinės globos, Valstybės tarnybos ir kitų įstatymų projektus. Svarstė ministerijų ir jų padalinių parengtus įstatymų projektus, pvz., Savivaldybių, Malonės, Archyvų, Gyvulių prekybos, Baudžiamojo proceso pakeitimo ir papildymo.
Valstybės Taryba siekė parengti Lietuvos Civilinį ir Baudžiamąjį kodeksus. Iki 1940 vasaros buvo parengtas Prievolių teisės Bendrosios dalies, Šeimos ir globos teisės skyriai, turėję patekti į Civilinį kodeksą. Buvo parengta ir bendrosioms baudžiamosios teisės nuostatoms skirta pirmoji Baudžiamojo įstatymo knyga.
Valstybės Taryba atliko ir tam tikrą administracinių aktų teisėtumo kontrolę. Dėl šios funkcijos (Valstybės Tarybos įstatyme įvardytos stebėjimo funkcija) M. P. Romeris Valstybės Tarybos steigimo pradžioje ją pavadino administracinio teismo užuomazga. Valstybės Taryba neatliko tokios administracinių aktų teisėtumo kontrolės, kokią atlieka šiuolaikiniai administraciniai teismai, tačiau ji teikė nuomones teisės klausimais. Į ją ministrai galėjo kreiptis prašydami pareikšti nuomonę dėl tam tikro įstatymo įgyvendinamojo teisės akto atitikimo įstatymams. Ministrų Kabinetas galėjo nurodyti ministrams ir kitoms vykdomosios valdžios institucijoms vadovautis Valstybės Tarybos nuomonėmis.
Valstybės Taryboje veikė Redakcinė komisija, prižiūrėjusi, kad teisės aktai būtų parengti taisyklinga lietuvių kalba – taip Taryba prisidėjo prie teisės terminų lietuvių kalba kūrimo.
Valstybės Tarybos archyvų likimas nežinomas.
Nariai
Valstybės Taryboje ilgiau ar trumpiau dirbo J. Byla, L. Ciplijauskas, T. Daukantas, K. Jablonskis, V. R. Jurgutis, Vincas Kalnietis, J. Kubilius, B. J. Masiulis (pirmininkas 1938–40), J. Navakas, J. Papečkys, Jonas Pikčilingis, K. Račkauskas, M. P. Romeris, Z. P. Starkus, S. Šilingas (pirmininkas 1928–38), P. Šniukšta, J. Vileišis, D. Zaunius.
M. Maksimaitis Valstybės Taryba Lietuvos teisinėje sistemoje (1928–1940) Vilnius 2006; I. Deviatnikovaitė Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918–1940 m. Krokuva 2021.
3246