vandenis

vandẽnis, slavų mitologijoje – priešiškos vandens stichijos įsikūnijimas. Tikėta, kenkia žmonėms, siekia juos įvilioti į ežerą ar upę ir nuskandinti. Vandeniui aukodavo juodą ožį, juodą gaidį, žinomas paprotys vandens malūne laikyti juodus gyvulius. Išlikę pasakojimų, kad vandenis veikia kartu su undinėmis. Vaizduotas kaip senis ilga barzda, žilais ūsais, aptekęs dumblu, vandens augalais, arba kaip vidutinio amžiaus vyras, turintis gyvūno požymių (ragus ant galvos, plaukmenis vietoj rankų ir kita). Vandenio įvaizdis populiarus slavų tautosakoje (pvz., bylinose, serbų pasakose apie juodąjį vandenį ir panašiai).