vandenýno guõlis, žemiausiame hipsometriniame Žemės paviršiaus lygyje esančios dugno sritys su vandenynine pluta. Apima 193,8 mln. km2 (53,7 %) Pasaulinio vandenyno dugno ploto. Vandenyno guolio reljefą sudaro 4–4,5 km (vietomis 6–7 km) gylyje esančios plačios įdubos, jas skiriantys gūbriai ir iškilimai, vandenyno vidurio kalnagūbriai.
Skiriami įdubų paviršiaus 2 pagrindiniai tipai: plokščios abisalinės lygumos ir abisalinės kalvos. Abisalinės lygumos vandenyne užima iki 10 % dugno ploto; lygus reljefas susidaro dėl nuosėdų, kurios uždengia visus gamtinius reljefo nelygumus, kaupimosi. Nuosėdų storis daugiau kaip 300–500 metrų. Abisalinės kalvos daugiausia (iki 85 %) paplitusios Ramiojo vandenyno guolyje. Šių kalvų aukštis nuo keliasdešimties iki kelių šimtų metrų (kartais iki 1000 m), skersmuo – nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų.
Stambias teigiamas vandenyno guolio reljefo formas sudaro įvairūs gūbriai ir pakilimai – vandenyninės plynaukštės. Pagal sandarą gūbriai būna skliautiniai ir luistiniai. Skliautiniai gūbriai – stambūs volai, primenantys vandenyno vidurio kalnagūbrius. Jų keterose išsidėstę vulkaninių viršūnių grandinės arba grupės, kartais sudaro salas, kurių aukštis siekia iki 4205 m (Mauna Kea ugnikalnis Havajuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose). Luistinius gūbrius sudaro pagal lūžių sistemas iškilę vandenyninės plutos blokai (Rytų Indijos, Banginių, Vakarų Čilės ir kiti gūbriai). Vandenyniniai iškilimai (Atlanto vandenyne – Bermudų, Ramiajame – Manihiki plynaukštė) irgi ribojami lūžių. Įdubų dugne ir plynaukštėse daug pavienių vulkaninės kilmės povandeninių kalnų. Dalis jų (buvusios vulkaninės salos – gajotai) turi abrazijos ir povandeninės denudacijos nulygintas viršūnes ir yra nugrimzdę (vidutinis gylis virš gajotų viršūnių 1,3 km, kartais daugiau kaip 2 km). Kai kurių gajotų susidarymas siejamas su koralinių atolų grimzdimu ir vėlesniu jų lagūnų užpildymu dugninėmis nuosėdomis. Yra ir iškeltų atolų, kurių buvusios lagūnos yra iškeltos iki 20–30 m virš jūros lygio (Nauru, Kalėdų salos).
Žemės plutos dinamika vandenyno guolio zonoje apibūdinama grimzdimu (nuo eoceno laikotarpio iki šių laikų – po 0,02 mm per metus). Vandenyno guolyje yra naudingųjų iškasenų – geležies ir mangano konkrecijų, fosforitų, sulfidinių rūdų.
2403
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.