Stelmužės bažnyčios varpinė (19 a., 1873 rekonstruota, 1959 restauruota)
vapinė, bokšto pavidalo statinys arba pastato dalis varpams pakabinti. Būna kelių tarpsnių; viršutinė dalis su atviromis angomis, stogeliu. Statomos sakralinių (Italijoje – kampanilė) ir civilinių (dažniausiai rotušių; befrua) pastatų varpinės. Įrengiamos bažnyčios šventoriuje, kapinėse, miesto centrinėje aikštėje. Europoje seniausios išlikusios varpinės – atskiri daugiatarpsniai bokštai – yra iš 9 a., nuo 13 a. jas pradėta šlieti prie pastato. Lietuvoje varpines pradėta statyti 15 amžiuje. Viena seniausių išlikusių varpinių – Bazilijonų vienuolyno Vilniuje (16 a. pradžia, perstatyta 18 a. antroje pusėje).
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.