Slepcov Vasilij (rus. Василий Слепцов, Vasilijus Slepcòvas) 1836 07 31Voronež 1878 04 04Serdobsk (dab. Saratovo sr.), rusų rašytojas.
Biografijos faktai
Gimė bajoro šeimoje. 1849–52 mokėsi Saratovo bajorų institute, 1854 įstojo į Maskvos universitetą studijuoti medicinos (nebaigė nei instituto, nei universiteto). 1857–62 valdininkas.
Kūryba
1861 žurnale Russkaja reč′ išspausdino kelionių apybraižų ciklą Vladimirka ir Kliazma, jose aprašė valstiečių, darbininkų, geležinkelio tiesėjų gyvenimą ir buitį. 1861 tapo ir žurnalo Sovremennik bendradarbiu, jame paskelbė kitą apybraižų ciklą Laiškai apie Ostaškovą (Pis′ma ob Ostaškove 1862–63), jose kėlė liberalų spaudos išliaupsinto pavyzdinio provincijos miesto ydas. 1863 rudenį veikiamas N. Černyševskio romano Ką daryti? socialistinių idėjų Sankt Peterburge įsteigė bendro darbo ir turto Znamenskajos komuną (1864 vasarą komuna, kilus jos narių nesutarimams, iširo).
V. Slepcovo svarbiausias kūrinys – apysaka Sunkus laikas (Trudnoe vremja 1865), joje vaizduojamas nekilmingų pažangių inteligentų gyvenimas reakcijos laikotarpiu Rusijoje, reiškiamos demokratijos idėjos, keliamos moterų emancipacijos problemos.
1866, įtarus turėjus ryšių su revoliucionieriumi D. Karakozovu, V. Slepcovas kelis mėnesius buvo persekiojamas ir kalintas. Paleistas į laisvę 1866–67 dalyvavo steigiant žurnalą Ženskij vestnik.
Dar parašė apsakymų, draminių etiudų.
Vertimai į lietuvių kalbą
Lietuvių kalba išspausdinta V. Slepcovo kūrybos rinktinė Sunkūs laikai (1952).