Vatikãno apãštališkoji bibliotekà (lot. Bibliotheca Apostolica Vaticana), viena seniausių ir didžiausių pasaulio mokslinių bibliotekų; Apaštalų Sosto valstybinė ir viešoji biblioteka.
Fondai
Vatikano apaštališkosios bibliotekos fonduose yra daugiau kaip 1 600 000 knygų, 8300 inkunabulų, daugiau kaip 150 000 rankraščių ir archyvinių dokumentų, 100 000 raižinių ir žemėlapių, 300 000 monetų ir medalių, 20 000 meno kūrinių. Biblioteka saugo Vatikano kodeksą (Codex Vaticanus 4 a.), Karolingų Lorscho evangeliją (830), Vergilijaus poetinius tekstus Vergilius Romanus ir Vergilius Vaticanus (abu 5 a.), Romos bažnyčios sakramentų knygą (Liber sacramentorum Romanae ecclesiae 8 a.), Karolingų knygas (Libri Carolingi 9 a.), airių Barbarini evangeliją (10 a.), Frydricho II sakalininkystės vadovėlį Apie paukščių medžioklės meną (De arte venandi cun avibus 1240), Bizantijos rankraštį (Jozuės ritinys 10 a.), seniausią Kroatijos maldaknygę (14 a.), J. Gutenbergo Biblijos (15 a.) 2 pirmuosius egzempliorius, popiežiaus aktus.
Vatikano apaštališkosios bibliotekos Siksto salė
Bibliotekoje yra Lietuvos istorijos dokumentų, lietuvių knygų, lituanistikos lenkų, rusų kalbomis.
Padaliniai
Prie Vatikano apaštališkosios bibliotekos veikia Sakralinio meno (įkurtas 1756), Pasaulietinio meno muziejai, Vatikano bibliotekininkų mokykla, Vatikano filmoteka (įkurta 1959), Restauravimo ir faksimilinių leidinių laboratorija.
Istorija
Vatikano apaštališkosios bibliotekos ištakos siejamos su 4 a. Laterano rūmuose popiežiaus Damazo I sukauptais rinkiniais (archyviniai dokumentai, ritininės liturginės knygos), popiežiaus Bonifaco VIII kolekcija (miniatiūromis puošti kodeksai, 6 a. rankraščių rinkiniai, 32 graikiški rankraščiai; 1303 dalis kolekcijos pavogta), 1310 popiežiaus Klemenso V kolekcija (643 rankraščiai) ir popiežiaus Jono XXII kolekcija (Romos kurijai skirtos knygos; vėliau dalis rinkinio pervežta į Vatikaną, kita – perduota Borghese’ių šeimai, 1902 – Vatikano apaštališkajai bibliotekai).
Dabartinės bibliotekos steigėju laikomas popiežius Mikalojus V. Jis papildė popiežiaus Eugenijaus IV kolekciją (350 rankraščių lotynų, graikų ir hebrajų kalbomis) savo asmeniniu rinkiniu (800 lotyniškų ir 355 graikiški rankraščiai). 1475 Vatikano apaštališkosios bibliotekos įsteigimas patvirtintas popiežiaus Siksto IV bule. Tuo metu fonduose buvo 2527, 1481 – 3498 rankraščiai.
1590 pastatytas naujas bibliotekos pastatas (architektas D. Fontana), 17 a. – pastatas dokumentams saugoti (Vatikano apaštališkasis archyvas).
Vatikano biblioteka