veiksnỹs, subjèktas (lot. subjectus – esantis apačioje), sakinio dalis, siejama su tariniu abipusės priklausomybės ryšiu. Tipiška veiksnio forma – vardažodžių ir įvardžių vardininkas, sąlygojamas tarinio formų (dažniausiai veiksmažodžių) junglumo (pvz., Čia dygsta grybai; Vakar visi buvome pavargę). Lietuvių kalboje veiksniu gali eiti ir kitos vardininko poziciją sakinyje turinčios žodžių formos: bevardės giminės būdvardžiai ir įvardžiai (pvz., Dvilinka netrūksta; Visa praeina), padalyviai – vieni arba su vardininku (pvz., Kieme girdėti šūkaujant; Jau matyti žąsys parskrendant), veiksmažodžio bendratis (Šienauti yra nelengvas darbas). Veiksniu einančios formos gali reikšti ne tik veiksmo atlikėją, bet ir veiksmo objektą (ypač su veiksmažodžių neveikiamosios rūšies formomis, pvz., Rytoj vasarojus bus suvežtas). Kai tarinį sudaro veiksmažodžio 1 ir 2 asmuo, veiksnys dažnai asmeniniu įvardžiu nepasakomas, jis išryškėja iš paties veiksmažodžio asmens formos (pvz., Einu, sustoju ir klausau; Mokėjot ateit, mokėkit ir išeit).
2352
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.