veldinia, neskolinti žodžiai, išlikę iš ankstesnių epochų ir buvusių prokalbių. Dažniausiai turi atitikmenų giminiškose kalbose. Pagal tai, kiek yra atitikmenų turinčių kalbų, galima nustatyti chronologinius veldinių sluoksnius. Seniausią lietuvių kalbos veldinių sluoksnį sudaro iš indoeuropiečių prokalbės paveldėti žodžiai (pvz., lietuvių avis plg. latvių avs, lotynų ovis, senovės slavų оv′са; lietuvių du plg. latvių divi, senovės prancūzų dwai, lotynų duo, senovės slavų d′va), jaunesnį – baltų kalbų grupės žodžiai (pvz., lietuvių briedis plg. latvių briedis, prūsų braydis; lietuvių genys plg. latvių dzenis, prūsų genix), jauniausią – rytų baltų žodžiai (pvz., lietuvių balandis plg. latvių balodis; lietuvių gulti plg. latvių gult). Savarankiško kalbos gyvavimo laikais atsiradę žodžiai laikytini naujadarais.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.