Veliuonos piliakalniai

Veliuonõs pliakalniai, du piliakalniai ir piliavietė Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Veliuonoje.

Gedimino kapas

Pirmasis piliakalnis vadinamas Gedimino kapu. Datuojamas 13–15 amžiumi. Nacionalinės reikšmės archeologijos paminklas (nuo 1992). Piliakalnio šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 25 × 54 m dydžio, ją iš šiaurės juosia 10 m skermens, 2 m gylio griovys (duobė). Vakariniame krašte supiltas 2,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas, už jo – 30 m pločio, 17 m gylio griovys. Ant piliakalnio stovėjusi Junigėdos pilis (po 1319 Veliuonos pilis), pastatyta 1291, kelis kartus atstatyta po kryžiuočiams ją sudeginus, trečią kartą, spėjama, 1411 atstatyta ant Ramybės kalno. Pasak legendų, čia žuvęs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, 1925 jam pastatytas paminklas. 1912 L. Krzywickio vadovaujama ekspedicija apie 1000 m² aikštelės plote rado sudegusių pastatų dalių, grindinių, žmonių palaikų, ginklų (arbaleto antgalių), darbo įrankių, buities daiktų. Piliakalnio pietinėje ir vakarinėje papėdėse buvo senovės gyvenvietė (tyrinėta 1992, 1995, 2003).

Gedimino kapas

Ramybės kalnas

Į vakarus nuo piliakalnio yra antras piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu arba Ramybės kalnu. Nacionalinės reikšmės archeologijos paminklas (nuo 1997). Datuojamas 13–15 amžiumi. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 30 m aukščio, šiaurinis šlaitas nuslinkęs. Aikštelė keturkampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 150 m × 40 m dydžio. Jos rytinėje dalyje Lietuvai pagražinti draugijos pastatytas granito paminklas aukuras, aikštelės vidutyje – granito ir akmenų mūro paminklas (pastatytas 1934). Ramybės kalną nuo Gedimino kapo piliakalnio skiria griovys (30 m pločio, 17 m gylio), jo dugnu eina kelias į miestelį.

paminklas deivei Velionai prie Ramybės kalno (atidengtas 2010, skulptorius Erikas Daugulis)

Ramybės kalnas ir Gedimino kapas

Pilaitės

Veliuonos piliavietė, vadinama Pilaitėmis, yra 2,65 km į vakarus nuo pirmojo. Nacionalinės reikšmės archeologijos paminklas (nuo 1992). Datuojama 14 amžiumi. Šlaitai statūs, iki 8 m aukščio. Sudaryta iš dviejų kalvelių: rytinė aikštelė keturkampė, 16 × 18 m dydžio, už 16 m pločio ir 4,5 m gylio griovio yra papilys – antroji kalvelė. Jos aikštelė keturkampė, 10 × 24 m dydžio. Abi kalvas juosė 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už jo iškastas 9 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Už šio griovio yra 1 m aukščio, 11 m pločio pylimas. Čia stovėjo Bajerburgas. 1965 Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovas A. Tautavičius) 370 m² ploto iki 1,3 m gylio kultūriniame sluoksnyje rado pastatų liekanų, ginklų (strėlių, arbaleto antgalių, akmeninių sviedinių), darbo įrankių, buities daiktų. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Pilaitės

Gedimino kapas; Ramybės kalnas; Pilaitės; Pilies kalnas