venètai (lot. Veneti), genčių grupė, 12–11 a. pr. Kr. apsigyvenusi Adrijos jūros šiaurinėje pakrantėje, į šiaurės rytus nuo Po upės. Kalbėjo venetų kalba. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste (garsėjo auginamais arkliais). Labiausiai klestėjo 5 a. pr. Kr. (išliko to laikotarpio keramikos gaminių, metalo dirbinių). Svarbiausi miestai – Ateste (dabar Este, Paduvos provincija), Patavium (dabar Paduva). Rėmė romėnus, kovojančius su keltų gentimis (4 a. pr. Kr.), su kartaginiečiais Antrajame pūnų kare (218–201 pr. Kr.; Pūnų karai). 183 pr. Kr. venetų teritorija prijungta prie romėnų Cizalpinės Galijos provincijos. 89 pr. Kr. venetams suteikta ribota, 49 pr. Kr. – tikroji Romos pilietybė. Buvo romanizuoti.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.