venètai (lot. Veneti), genčių grupė, 12–11 a. pr. Kr. apsigyvenusi Adrijos jūros šiaurinėje pakrantėje, į šiaurės rytus nuo Po upės. Kalbėjo venetų kalba. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste (garsėjo auginamais arkliais). Labiausiai klestėjo 5 a. pr. Kr. (išliko to laikotarpio keramikos gaminių, metalo dirbinių). Svarbiausi miestai – Ateste (dabar Este, Paduvos provincija), Patavium (dabar Paduva). Rėmė romėnus, kovojančius su keltų gentimis (4 a. pr. Kr.), su kartaginiečiais Antrajame pūnų kare (218–201 pr. Kr.; Pūnų karai). 183 pr. Kr. venetų teritorija prijungta prie romėnų Cizalpinės Galijos provincijos. 89 pr. Kr. venetams suteikta ribota, 49 pr. Kr. – tikroji Romos pilietybė. Buvo romanizuoti.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |