venètai (lot. Veneti), senovės keltų gentis, gyvenusi Atlanto vandenyno pakrantėje, Bretanės pusiasalio (tuo metu vadintas Armorika) pietinėje dalyje. Statė sunkiai įveikiamas pakrančių tvirtoves (per potvynį jos virsdavo salomis), ąžuolinius laivus su odinėmis burėmis, naudojo geležines vinis. Svarbiausias miestas buvo Darioritum (dabar Vannes). 56–51 pr. Kr. užkariauti Cezario vadovaujamų romėnų, nužudyti arba parduoti į vergiją.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.