Veñgrijos sántykiai su Letuva
Vengrijos ryšiai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Abiejų Tautų Respublika
Nuo 14 a. antros pusės Vengrija ir Lietuva susisaistė dinastiniais ryšiais. 1386 Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila vedė Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I Didžiojo dukterį Jadvygą. Vengrijoje kelis kartus lankėsi kunigaikštis Skirgaila ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. 15 a. pradžioje Jogailai siūlyta tapti Vengrijos karaliumi. Vengrijos karaliais tapo Jogailaičiai Vladislovas Varnietis (valdė 1440–44), Vladislovas II Jogailaitis (1490–1516), Liudvikas II (1516–26). Izabelė Jogailaitė 1539–40 buvo Vengrijos karalienė, 1540–51 ir 1556–59 – regentė. 1576–86 Abiejų Tautų Respublikos valdovas buvo Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras. 1577–79 šio kvietimu Vengrijos didikas Kasparas Bekesas vadovavo Abiejų Tautų Respublikos pagalbinei vengrų kariuomenei (pasižymėjo Livonijos kare).
Vengrijos ir Lietuvos santykiai 20 a. pradžioje
Lietuvai atkūrus valstybę (1918) jai Vengrijoje atstovavo Berlyne rezidavę pasiuntiniai (1924–31 V. Sidzikauskas, 1932–38 J. Šaulys, 1938–40 K. Škirpa), ir generalinis garbės konsulas Budapešte Józsefas Leóné Pesthy Mülleris. Vengrijai Lietuvoje atstovavo: reikalų patikėtiniai Michelis Jungerthas (1923–34, iki 1928 rezidavo Taline, vėliau Helsinkyje), Alexanderis Kissas de Nemeskeras (1934–37, rezidavo Helsinkyje), nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Béla Török de Mura et Köröstarcsa (1937–40, rezidavo Helsinkyje). Nuo 1924 Kaune veikė Vengrijos garbės konsulatas (nuo 1936 vicekonsulatas). Konsulai: J. Dobkevičius (1924–34), Aronas Braudė (1936–40).
Šalių diplomatiniai santykiai ir atstovavimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1991 08 24 Vengrija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 09 02. 1995–98 pirmasis Lietuvos ambasadorius Vengrijai po nepriklausomybės atkūrimo buvo J. Brėdikis (rezidavo Čekijoje). 1991–94 pirmasis Vengrijai Lietuvoje atstovavo Béla Javorszky (rezidavo Helsinkyje).
2025 Lietuvai Vengrijoje atstovauja ambasadorius, reziduojantis Budapešte, Vengrijai Lietuvoje – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje, ir garbės konsulė Kaune.
Nuo 2015 Lietuva ir Vengrija kartu dalyvauja tarptautiniame bendradarbiavimo forume Trijų jūrų iniciatyva.
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Vengrijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Draugiškų santykių ir bendradarbiavimo, Abipusio atsisakymo įvažiavimo vizų (abi 1992) Bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, neteisėta narkotikų apyvarta, organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais, Bendradarbiavimo kultūros, mokslo ir švietimo srityse (abi 1997), Bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos katastrofų ir didelių avarijų atvejais (2001), Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2004) sutartis, Keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais, Oro susisiekimo (abu 1993), Abipusio atstovavimo tvarkant vizas ir renkant biometrinius duomenis jų diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (2007), Stepono Batoro Lietuvos ir Vengrijos jaunimo bendradarbiavimo fondo (2012), Keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2017, 2025 neįsigaliojęs) susitarimus.
Vengrijos prezidentas J. Áderis Vilniuje susitinka su Lietuvos prezidente D. Grybauskaite (2018)
Šalių ekonominiai ryšiai
2024 prekių apyvarta tarp Vengrijos ir Lietuvos sudarė 499,16 mln. eurų. Lietuva į Vengriją eksportavo prekių už 259,07 mln. eurų (25 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Vengrijos už 240,09 mln. eurų (23 vieta pagal importą). Vengrija iš Lietuvos daugiausia importavo plastikus ir jų dirbinius (16,73 %), farmacijos produktus (15,45 %), elektros mašinas ir įrangą, jų dalis, garso įrašymo ir atkūrimo aparatus, jų dalis ir reikmenis (13,33 %), Lietuva iš Vengrijos – farmacijos produktus (22,07 %), plastikus ir jų dirbinius (10,14 %). Lietuvos paslaugų eksporto į Vengriją vertė 2024 siekė 171,81 mln. eurų (daugiausia transporto ir finansų paslaugos), paslaugų importo – 94,75 mln. eurų (daugiausia transporto paslaugos). Vengrijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2024 sudarė 38,05, Lietuvos į Vengrijos ūkį – 33,23 mln. eurų. 2024 Lietuvoje lankėsi apie 5000 Vengrijos piliečių (29 vieta Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje).
2271
Vengrijos konstitucinė santvarka
Vengrijos partijos ir profesinės sąjungos
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.