Veñgrijos soviẽtų respùblika (Magyarországi Tanácsköztársaság), valstybė, gyvavusi 1919 03 21–08 01.
Susikūrimas
Dėl I pasaulinio karo padarinių (teritorinės netektys, ūkio nuosmukis ir kita) stiprėjo revoliucinės nuotaikos, Vengrijos Respublikoje (paskelbta 1918 11 16) kilo politinė krizė: prezidentas M. Károlyi 1919 03 20 atstatydino koalicinę D. Berinkey vyriausybę, naują pavedė sudaryti Vengrijos socialdemokratų partijai (įkurta 1890). 1919 03 19 ši ir Vengrijos komunistų partija (įkurta 1918 11) susijungė į Vengrijos socialistų partiją (veikė 1919 03–08) ir sudarė vyriausybę – Valdančiąją revoliucinę tarybą. Ji 03 21 Sovietų Rusijos pavyzdžiu paskelbė sovietinę respubliką (prezidentas M. Károlyi atsistatydino, socialdemokratai netrukus pašalinti iš vyriausybės). Vengrijos sovietų respublikos faktinis vadovas buvo užsienio reikalų ir karo liaudies komisaras B. Kunas.
B. Kunas (viduryje, su skrybėle) su kitais Vengrijos sovietų respublikos vadovais (1919 07)
Vidaus ir užsienio politika
Naujoji vyriausybė panaikino titulus, paskelbė žodžio, susirinkimų laisvę, siekį atkurti imperijos laikų sienas, todėl iš pradžių visuomenė ją rėmė. Sukurta Raudonoji armija (1919 05 turėjo daugiau kaip 90 000 žmonių) ir Raudonoji sargyba (policija), nacionalizuotos pramonės įmonės, kasyklos, bankai, transportas, didesni negu 57 ha ūkiai.
1919 05 pabaigoje Vengrijos sovietų respublikos kariuomenė įsiveržė į Čekoslovakijos rytinę dalį (16 19 čia paskelbta Slovakijos sovietų respublika), Antantei reikalaujant iki 07 07 iš ten pasitraukė.
Po liaudies socialdemokratų 06 24 surengto sukilimo pradėtos masinės represijos (vadinamasis raudonasis teroras) prieš politinius priešininkus, Bažnyčią, aukštuomenę.
Žlugimas
Nuo 07 20 Vengrijos sovietų respubliką iš pietvakarių puolanti Rumunijos kariuomenė 08 06 užėmė Budapeštą. B. Kunas ir vyriausybės kiti nariai pabėgo į Austriją.
Vengrijos sovietų respublikai žlugus daug jos rėmėjų buvo nužudyta arba įkalinta (vadinamasis baltasis teroras).