verpstùkas, verpimo įrankis.
Naudotas nuo neolito pabaigos iki ratelio atsiradimo (Europoje daugiausia iki 15 a., Lietuvoje dar ir 19 a.). Verpstuką sudaro apvalus medinis kotelis siūlams vynioti ir ant jo galo užmautas iki 6 cm skersmens molinis, akmeninis, kaulinis, raginis, rečiau metalinis smagratis. Moliniai verpstukai paprastai yra dvigubo nupjauto kūgio pavidalo, akmeniniai (dažniausiai iš smiltainio), kauliniai ir gintariniai – plokštesni, dažnai žemo cilindro pavidalo.
verpstukai (Lietuvos nacionalinis muziejus)
Lietuvoje verpstukų randama trečio–antro tūkstantmečio pr. Kr. žmonių kapuose, daugiausia virvelinės keramikos kultūros teritorijoje. Pirmo–antro tūkstantmečio po Kr. verpstukai dažniausiai randami moterų kapuose, piliakalniuose ir papėdės gyvenvietėse. Rytų Lietuvoje plito moliniai, Vakarų Lietuvoje – akmeniniai verpstukai. Pajūryje rasta ir gintarinių, žalvarinių verpstukų. 9–13 a. archeologiniuose paminkluose randama ir įvežtinių šiferio verpstukų.