veslo ètika, dorovės principų, kuriais vadovaujamasi versle, visuma. Nustato žmogaus veiklos etinių normų ir verslo organizacijos tikslų atitikimą. Verslo etika susijusi su teisingumu, visuomenės lūkesčiais, pavyzdžiui, garbinga konkurencija, socialine atsakomybe, darbdavių ir darbuotojų gerais santykiais ir elgsena. Laikoma, kad verslininkai (vadovai) privalo turėti tvirtus dorovės principus ir laikytis tam tikrų taisyklių (standartų), nes jie priima sprendimus, nuo kurių priklauso daugelio žmonių gyvenimas, be to, tie sprendimai ne visada gali sutapti su darbuotojų ar vartotojų interesais. Verslo sociologė L. Nash (Jungtinės Amerikos Valstijos) išskyrė svarbiausias verslo etikos problemas: verslininkų godumas, informacijos slėpimas, neracionalus kainų kėlimas, apgaulė derybose, per didelis pasitikėjimas savo teisingumu, bloga darbo ir prekių kokybė, aklas paklusnumas vadovybei, asmeninių ir verslo interesų prieštaravimas, darbuotojų nuomonės nepaisymas, netinkama darbo sauga, galimybių neįvertinimas, hierarchinės sistemos sureikšminimas, darbuotojų motyvavimo trūkumas, bendradarbiavimas su abejotinos reputacijos (ar teisėtumo) partneriais, delsimas vykdyti įsipareigojimus, atsakomybės vengimas. Verslo etika, kaip tam tikra moksl. disciplina, susijusi su ekonomika, vadyba, dorovės teorija, psichologija. Kartais skiriama verslo mikroetika (nagrinėja dorinius santykius verslo organizacijos viduje – organizacijos, kaip dorinio subjekto, ir jos darbuotojų bei akcininkų santykius) ir makroetika (nagrinėja socialinės ir ekonominės sistemos subjektų, organizacijų ir valstybės dorinius santykius).
Verslo etika susidomėta Jungtinėse Amerikos Valstijose po II pasaulinio karo. 20 amžiaus penktajame dešimtmetyje su verslu susijusius etinius klausimus (teisingų atlyginimų, darbo praktikos ir kapitalizmo moralės) dažnai kėlė religiniai lyderiai. Katalikų socialinė etika išskyrė darbininkų teises, gyvenimo lygį, dorines vertybes kėlė aukščiau už materialines, pasisakė už nepasiturinčiųjų gyvenimo sąlygų gerinimą. Protestantai skatino žmones būti kukliems, taupiems, sąžiningu darbu siekti sėkmės. 20 amžiaus šeštajame dešimtmetyje verslas Jungtinėse Amerikos Valstijose sparčiai plėtojosi stengdamasis vis labiau kontroliuoti visuomenės ekonominio ir politinio gyvenimo svarbiausias sritis. Klostantis vartotojiškai visuomenei imta siekti apginti vartotojo teises (pavyzdžiui, 1962 Jungtinėse Amerikos Valstijose išleisti Specialieji vartotojo teisių gynimo įstatai, kuriuose apibrėžta teisė į saugumą, teisė pasirinkti, būti informuotiems ir išgirstiems). 1965 Vartotojo teisių gynimo organizacijos (Jungtinės Amerikos Valstijos) vadovas R. Naderis kritikavo automobilių pramonės bendroves, kurios iškėlė pelną ir stilių virš gyvenimo ir saugumo; organizacijos pastangomis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo priimti vartotojo teises ginantys ir aplinką saugantys teisės aktai. 20 amžiaus septintajame dešimtmetyje verslo etika tapo mokslinių tyrimų objektu. Teologai ir religiniai mąstytojai siūlė religinius principus taikyti verslui. Verslo studentus imta mokyti ir socialinės atsakomybės. Visuomenėje verslas vis labiau sietas su palankaus įvaizdžio formavimu, todėl dauguma verslininkų suprato, kad versle etinių problemų (pavyzdžiui, kyšininkavimo, melagingos reklamos, kartelinių susitarimų, produkto saugumo garantijų nepaisymo) negalima ignoruoti. Sukurta etinių sprendimų priėmimo versle modelių (A. Kohlbergas, A. Greshamas, L. Trevinas). Daugelyje didelių bendrovių veikia etikos ir socialinės politikos padaliniai. Europos Sąjungos šalių iniciatyvai verslo etikos srityje koordinuoti 1986 Paryžiuje įkurta Europos verslo etikos taryba. Lietuvoje verslo etiką tiria V. Kundrotas, V. Pruskus, N. Vasiljevienė, D. Vyšniauskienė.
L: V. Pruskus Verslo etika Vilnius 2003; M. A. Makaševa Ėtičeskie osnovy ėkonomičeskoj teorii Moskva 1993; O. C. Ferrell, J. Fraedrich Business Ethics: Ethical Decision Making and Cases Boston 1994.