vèrtinimų lògika, modalinės logikos šaka, tyrinėjanti vertinimų loginę struktūrą ir loginius ryšius. Vertinimus išreiškiantys žodžiai vadinami aksiologiniais modalumais. Vertinimų logika skirstoma į absoliučių vertinimų (reiškiamų modalumais geras, blogas, neutralus) logiką ir palyginamųjų vertinimų, arba preferencijų (reiškiamų modalumais geriau, blogiau, lygiavertiška), logiką. Absoliučių vertinimų logikos pagrindas – dvireikšmė teiginių logika, joje dažniausiai galioja aksiologinio pilnumo principas, pagal kurį kiekvienas vertinimo ojektas yra geras, blogas arba indiferentiškas. Pozityvus ir negatyvus absoliutūs modalumai gali būti išreiškiami vienas kitu: gera yra tai, ko stoka yra bloga, ir atvirkščiai. Palyginamųjų aksiologinių modalumų neįmanoma apibrėžti absoliučiais aksiologiniais modalumais, todėl preferencijų logika yra savarankiška vertinimų logikos dalis. Vertinimų logika taikoma įvairiose srityse – sociologijoje, psichologijoje, ekonomikoje, racionalaus pasirinkimo teorijoje, lingvistikoje ir literatūros tyrimuose, moralės ir teisės tyrimuose, filosofinėje vertybių analizėje.
76
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.