vestãlės (lot. Vestales), romėnų deivės Vestos šventyklos amžinosios ugnies saugotojos. Būdavo parenkamos 6–10 metų iš kilmingų šeimų, duodavo skaistybės įžadą – už jo sulaužymą gyvas užmūrydavo arba užkasdavo į žemę. Buvo laikomos neliečiamomis ir labai gerbiamos – vestalę įžeidęs buvo baudžiamas mirties bausme; jei kuri jų sutikdavo į bausmės vykdymo vietą vedamą mirčiai pasmerktą nusikaltėlį, jis būdavo paleidžiamas. Turėjo teisę laisvai disponuoti savo nuosavybe. Atitarnavusios 30 metų būdavo atleidžiamos nuo šių pareigų ir galėdavo tekėti – tuomet prarasdavo ypatingą socialinę padėtį.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.