„Via Carpatia“, tarptautinis automobilių transporto koridorius nuo Klaipėdos iki Salonikų, tiesiamas per 7 valstybių (Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Graikijos) teritoriją su atšakomis į Ukrainą, Kroatiją, Turkiją.
Eina maršrutu Klaipėda–Kaunas–Ełkas–pro Balstogę–Liublinas (atšakos į Gdanską per Varšuvą, t. p. į Lvovą ir Kijevą, iš Kijevo į Odesą)–Rzeszówas (atšakos per Lvovą į Odesą, Galaţį, Bukareštą, Constanţą)–Košicė (tarp Košicės ir Debreceno atšaka pro Budapeštą į Zagrebą ir Rijeką)–Debrecenas–Oradea (atšaka į Bukareštą, iš Bukarešto į Galaţį, Constanţą)–Timişoara–Sofija (atšaka per Svilengradą į Stambulą)–Salonikai (pratęsiant į Aleksandrupolį, atšaka į Stambulą). Via Carpatia ilgis – apie 3000 km, su atšakomis – apie 8800 kilometrų. Iš dalies persidengia su Via Baltica, transeuropinėmis ir valstybinėmis magistralėmis. Iš pradžių planuota Via Carpatia baigti 2025, bet dėl įvairių priežasčių (finansinių, gamtosauginių ir kitų) užsitęsus ir nusikėlus darbams visa pagrindine maršruto trasa bus galima keliauti ne anksčiau kaip 2030.
Via Carpatia tiesimo darbai (S19 magistralė, Babica, Pakarpatės vaivadija, Lenkija, 2025 03)
Via Carpatia sujungs Trijų jūrų iniciatyvos šalis Šiaurės–Pietų ašimi (nuo Baltijos iki Egėjo ir Juodosios jūrų), bus sukurta vientisa ir efektyvi transporto sistema, kuri pakeis tradicinį Rytų–Vakarų prekybos modelį ir paskatins naujus ekonominius ryšius, išplėtodama tranzitą, t. p. padidins NATO rytinio flango saugumą (Via Carpatia didelio pajėgumo trasa eina pagal potencialią fronto liniją).
Idėją tiesti Via Carpatia 2006 Łańcute iškėlė Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos ir Vengrijos transporto ministrai, juos rėmė tuometinis Lenkijos prezidentas L. Kaczyńskis. 2010 pasirašyta Łańcuto II deklaracija (prisidėjo ir Bulgarija, Graikija, Rumunija) įtvirtino Via Carpatia reikalingumą. 2016 Varšuvoje pasirašyta deklaracija dėl Via Carpatia statybų. 2016 Trijų jūrų iniciatyvos pirmajame viršūnių susitikime Dubrovnike priimtoje deklaracijoje išdėstyti ir bendradarbiavimo transporto srityje (įskaitant ir Via Carpatia) tikslai. 2017 Lenkija ir Ukraina pasirašė bendradarbiavimo tiesiant magistralę sutartį. 2018 Lenkija pasiūlė siekti, kad Via Carpatia būtų įtraukta į planuojamą Transeuropinį transporto tinklą TEN‑T (angl. Trans‑European Transport Network), apimantį Europos tarpvalstybinės reikšmės kokybiškų kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų tinklą, t. p. svarbius transporto mazgus (jūrų ir oro uostus, sostines ir kitus svarbius miestus).
Via Carpatia schema
2021 ruožą Lenkijoje nuspręsta pavadinti L. Kaczyńskio vardu. 2021 projekto partnere tapo Kroatija, 2024 – Turkija. 2022 pabaigoje Europos Sąjungos transporto ministrai pritarė Via Carpatia įtraukimui į TEN-T tinklą.
Via Carpatia trasos Lietuvoje ilgis – apie 313 km, iš dalies persidengia su Europos keliu E85 (nuo Klaipėdos iki Kauno, apie 216 km) ir su Via Baltica (nuo Kauno iki Lenkijos sienos, apie 97 km).
Europos Parlamento narys Tomaszas Poreba ir Lenkijos infrastruktūros ir statybos ministras Andrzejus Adamczykas pristato Via Carpatia projektą (Varšuva, 2016 10 27)