viãtičiai (rus. вятичи, viatiči), rytų slavų genčių junginys, 8–12 a. gyvenęs Okos aukštupio ir vidurupio baseine. Pasak Senųjų laikų pasakojimo, buvo kilę iš vadinamųjų lechų, anksčiau gyvenę Mazovijoje ir Palenkėje. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. 9–10 a. mokėjo duoklę chazarams, 966 jų žemes nukariavo Kijevo didysis kunigaikštis Sviatoslavas Igorevičius. 11–12 a. čia pastatyta Maskva, Kolteskas (dabar Koltovo), Dedoslavlis, Nerinskas ir kiti miestai, plito amatai ir prekyba. 12 a. viatičių žemes pasidalijo Černigovo, Vladimiro-Suzdalės ir Riazanės kunigaikščiai. Metraščiuose paskutinį kartą minimi 1197.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.