videomenas

P. Rist. Viskas baigta (1997; P. Rist paroda Gurkšnok mano vandenyną Sidnėjaus šiuolaikinio meno muziejuje, 2017)

videomẽnas, medijų meno rūšis, grįsta technine raiškos priemone – vaizdo įrašu. Videomeno esmė – konceptualus audiovizualinis vyksmas. Be savarankiškų kūrinių, videomenas plačiai taikomas avangardinėje dailėje – instaliacijose, performansuose, konceptualiajame mene, žemės mene, kūno mene. Kaip reakcija į masinių medijų (daugiausia televizijos) plitimą videomenas pradėjo reikštis 20 a. 7 dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir kitose šalyse. 1963 videomeno priemones išbandė Fluxus narys N. J. Paikas. Žymesni kūrėjai: Jungtinėse Amerikos Valstijose – V. Acconci, Peteris Campusas (g. 1937), Danas Grahamas (1942–2022), B. Naumanas, B. Viola, Vokietijoje – Š. Kubota, W. Vostellis, Peteris Weibelis (1944–2023), Belgijoje – M.‑J. Lafontaine, Šveicarijoje – P. Rist, Estijoje – E. L. Semper.

Lietuvoje

Lietuvoje videomeno kūrinių sukūrė J. Barilaitė, Evaldas Jansas (g. 1969), A. Kviliūnas, G. Makarevičius, D. Narkevičius, A. Raila, E. Rakauskaitė, Stanikas S & P, R. Sakalauskas, Laura Stasiulytė (g. 1977), Gintaras Šeputis (g. 1967), Gediminas ir Nomeda Urbonai.