Viešint kalvãgūbris, lanko formos ledyno pakraščio moreninių darinių kalvagūbris tarp Nevėžio žemumos ir Vakarų Aukštaičių plynaukštės. Ištįsęs lanku iš pietų į šiaurę, šiaurės rytus ir pietryčius nuo Andrioniškio (per Viešintas, Šimonis ir Svėdasus) iki Užpalių. Ilgis apie 60 km, plotis 2–3 kilometrai. Vyraujantis absoliutusis aukštis 110–120 m, didžiausias – 155 m (ties Drobčiūnais); santykinis – 10–20 m, didžiausias apie 30 metrų.
Viešintų kalvagūbris susidarė paskutinio ledynmečio metu didelės Nevėžio ledyno plaštakos pakraštyje. Suklotas iš moreninio priemolio ir priesmėlio. Vyrauja išplautžemiai ir balkšvažemiai, dubumose – durpžemiai. Viešintų kalvagūbris yra Nevėžio, Šventosios ir Mūšos takoskyra. Vyrauja sukultūrintas agrarinis kraštovaizdis.
2341
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.