viẽtininkas, vardažodžių ir įvardžių linksnis. Dažniausiai siejamas su veiksmažodžiais ir žymi veiksmo vietą (pvz., Kieme subildėjo vežimas; Rytuose jau švito). Laiko sąvokas ir tam tikrus procesus reiškiančių daiktavardžių vietininkas nusako laiko tarpą, kuriuo vyksta ar įvyksta veiksmas (pvz., Parėjome vakare; Ateityje savo pažadus ištesėsime). Dar lokatyvas.
Vietininkas lietuvių kalboje
Lietuvių kalboje kai kurių abstrakčios reikšmės daiktavardžių vietininkas gali nusakyti ir veiksmo būdą (pvz., Gyvenome skolose, bet santaikoje; Varge užaugau). Anksčiau buvo skiriama 4 vietininkai: inesyvas, iliatyvas, adesyvas ir aliatyvas. Iš šių vietininkų formų į bendrinės kalbos linksnių sistemą įeina tik inesyvas. Veiksmo krypčiai nurodyti kartais vartojamas ir iliatyvas (dažniausiai šnekamojoje kalboje ir grožinėje literatūroje, pvz., Eikite paežerėn; Vedė svečius pirkion).
L: A. Laigonaitė Vietininkų reikšmė ir vartosena dabartinėje lietuvių kalboje Vilnius 1957; E. Valiulytė Vietą nusakome įvairiai Vilnius 1995.
2352
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.