vilanai

vilãnai (lot. villani < villa – dvaras, sodyba), vidurinių amžių Vakarų Europos valstiečiai, priklausomi nuo feodalų. Užėmė tarpinę padėtį tarp laisvųjų valstiečių ir vergų. Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje vilanais vadinti valstiečiai, dirbantys feodalo žemę, atliekantys jam tam tikras prievoles (dažniausia mokėdavo natūrinę duoklę, vėliau – piniginį mokestį; lažą eidavo retai), bet galintys gana lengvai persikelti į kitą tėvoniją, miestą. Atsirado 9–10 amžiuje, 13–15 a. taip imta vadinti visus valstiečius. Anglijoje vilanai, sudarantys gyventojų daugumą, faktiškai buvo baudžiauninkai, ėjo neribojamą lažą, negalėjo pasitraukti iš skirtinio sklypo, buvo pavaldūs feodalo (lordo) jurisdikcijai. Atsirado 12 a. pradžioje, 15–16 a. juos pakeitė kopiholderiai (kopiholdas).

2271