Vilkavškis, miestas Lietuvos pietvakariuose, į šiaurės vakarus nuo Marijampolės; rajono savivaldybės, miesto, Šeimenos seniūnijų, katalikų dekanato centras. 9444 gyventojai (2020).
Vilkaviškis
Per Vilkaviškį teka Šeimena su intaku Vilkauja, iš vakarų prieina Paežerių ežeras. Per miestą eina Marijampolės–Karaliaučiaus (Rusijos Federacija, Kaliningrado sritis) plentas; plentai į Gražiškius, Kudirkos Naumiestį, Pilviškius. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra, Šv. Kryžiaus bažnyčia. Kailių apdirbimo (bendrovė Cipel Baltica), statybos (Tiresta, Vilkasta), siuvimo (Žemkalnija) įmonės. Paštas, ligoninė, poliklinika, pirminės, šeimos sveikatos priežiūros centrai. Gimnazija, progimnazija, pagrindinė, pradinė, muzikos, sporto mokyklos, 3 vaikų lopšeliai-darželiai. Kultūros, turizmo ir verslo informacijos, vaikų ir jaunimo centrai, viešoji biblioteka. Krašto muziejus (įkurtas 1958). Leidžiamas laikraštis Santaka (nuo 1945).
Vilkaviškio herbas
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra Vilkaviškyje (1884, per II pasaulinį karą apgriauta, 1998 atstatyta, architektas V. Nasvytis ir kiti)
Dvaro sodybos rūmai (18 a. vidurys). Šv. Kryžiaus bažnyčioje (1894) – vertingi 19 a. paveikslai (tarp jų – Kristaus plakimas). Spirito fabriko kompleksas (20 a. 1–4 dešimtmetis): istoristiniai administracinis, gamybinis (20 a. pabaigoje iš dalies rekonstruotas), sarginės (priestatas 20 a. 2–4 dešimtmetis), 2 ūkiniai pastatai, vartai (visi 20 a. pradžia), gyvenamasis namas (20 a. 3 dešimtmetis). Kunigų seminarijos pastatų kompleksas (1930, architektas V. Landsbergis‑Žemkalnis) su ūkiniu pastatu. J. Basanavičiaus gimnazijos pastatas (1884, 1978 iš dalies rekonstruotas). Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra (1884, per II pasaulinį karą apgriauta, vėliau sovietų valdžios nurodymu sunaikinta, 1998 atstatyta, architektas V. Nasvytis ir kiti). Paminklai: Lietuvos nepriklausomybei (1923, 1991 atstatytas), J. Basanavičiaus (1996), V. Kudirkos (1999, abiejų skulptorius A. Žukauskas). Kapinėse – L. Lietuvninko antkapinis paminklas (1937, skulptorius V. Kašuba, 1999 restauruotas).
V. Kudirkos paminklas Vilkaviškyje (1999, skulptorius A. Žukauskas, © LATGA, 2020)
2271
Istorija
16 a. pradžioje Vilkaviškis kūrėsi kaip gyvenvietė šalia Birštono girios, prie kelio iš Kauno į Mažąją Lietuvą. 1620 pastatyta bažnyčia, 1623 – sinagoga. 1660 gavo Magdeburgo teisę ir herbą. 1775 buvo 141, 1790 – 285, 1800 – 314 dūmų. 1781, 1782, 1882, 1885, 1888 degė. Nuo 1777 minima parapinė mokykla. 1791 gavo turgaus ir prekymečių teisę. 1795–1807 priklausė Prūsijai, 1807–1815 – Varšuvos kunigaikštystei. 1812 06 Vilkaviškyje trumpai buvo apsistojęs Napoleonas I su kariuomene; čia buvo perskaitytas atsišaukimas, faktiškai skelbiantis karą Rusijai. 19 a. pirmoje pusėje veikė 2 mokyklos. 1827 buvo 293, 1842 – 344, 1860 – 375 namai. 1833 atidaryta evangelikų liuteronų parapinė mokykla, 1843 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1846 veikė 7 odų dirbtuvės. 1861 pro Vilkaviškį nutiestas Kauno–Virbalio geležinkelis. 1864 įsteigta žemės ūkio padargų gamykla. 1867 katalikų parapinė mokykla pertvarkyta į valdinę. 1867–1950 Vilkaviškis buvo apskrities centras. 19 a. antroje pusėje vykdavo 5 prekymečiai, veikė šerių apdirbimo 4 įmonės, spirito rektifikavimo fabrikas, kelios aliejaus spaudyklos. 1881 įrengtas telegrafas. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Vilkaviškyje platino V. Palukaitis, J. J. Bulota, P. Matulaitis, S. Matulaitis. 1906 mieste įvyko pirmasis lietuviškas vakaras, 1908 surengta 18 vakarų ir koncertų. Per I pasaulinį karą nutiestas siaurasis geležinkelis į Naumiestį (1927 išardytas). Lietuvai atkūrus valstybę (1918) Vilkaviškyje veikė žydų gimnazija (1919–40), apie 150 parduotuvių (130 priklausė žydams), šerių įmonė, papirosų fabrikas, 5 malūnai, 2 lentpjūvės, 3 aliejaus spaudyklos, linų fabrikas, 3 ligoninės, 4 vaistinės, 2 spaustuvės. 1926 įkurta Vilkaviškio vyskupija, 1930–44 veikė Vilkaviškio kunigų seminarija. 1932 Vilkaviškis gavo II, 1935 – I eilės miesto teises. 1941 06 22 miestą bombardavo nacių Vokietijos oro pajėgos, sugriautas centras; iš viso per karą sunaikinta apie 90 % Vilkaviškio pastatų (t. p. katedra ir didžioji sinagoga). 1941 07 ir 09 nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu netoli miesto, prie kelio į Alksnėnus, nužudyta apie 3000 Vilkaviškio žydų. 1945–52 apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai. Nuo 1950 Vilkaviškis – rajono centras. 1996 patvirtintas herbas.
1800 buvo 1804, 1827 – 2889, 1858 – 5503, 1879 – 5788, 1923 – 7263 (3206 žydai), 1959 – 8733, 1970 – 8600, 1979 – 11 836, 1989 – 13 829, 2001 – 13 283, 2011 – 11 547 gyventojai.