Vilkpėdė

Vikpėdė, Vilniaus miesto pietvakarinė dalis Neries kairiajame krante, tarp Naujamiesčio, Naujininkų, Burbiškių; priklauso Vilkpėdės seniūnijai. Per Vilkpėdę eina Vilniaus–Kauno geležinkelis. Pramoninis rajonas, veikia apie 750 įmonių; daugiausia yra prekybos, paslaugų, statybos, transporto bendrovių. Švč. Jėzaus Širdies Dievo Apvaizdos bažnyčia (pastatyta 1913). Vilniaus šiluminė elektrinė. Ligoninė, priklausomybės ligų centras, Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakultetas, Gerosios Vilties progimnazija, Vilniaus Valdorfo mokykla, darželiai-mokyklos, lopšeliai-darželiai. Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Nakvynės namai Vilko pėdos. Lietuvos monetų kalykla. Vingio parkas (plotas 162 ha).

Vilniaus šiluminė elektrinė (2020)

Istorija

Pavadinimas kilęs nuo buvusio akmens su Vilko pėda. 14 a. Vilkpėdė priklausė didžiajam kunigaikščiui, 14 a. pabaigoje perduota Vilniaus kapitulai. 14–16 a. veikė plytinė. 19 a. antroje pusėje pro Vilkpėdę nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. 1912 pastatyta geležinkelininkų ligoninė. 20 a. pradžioje Jėzaus Širdies namų draugija Vilkpėdėje išlaikė globos namus, mokyklą ir amatų dirbtuves našlaičiams. Per Lenkijos okupaciją veikė mėsinė, aliejinė, tabako fabrikas, prie geležinkelio – žvyro, statybinių medžiagų, skysto kuro saugyklos, sandėliai. II pasaulinio karo pabaigoje per Vilkpėdę iš Vilniaus traukėsi nacių Vokietijos kariniai daliniai, vietovė nukentėjo nuo sovietų bombardavimų. Sovietų okupacijos metais pastatyta gyvenamųjų namų, kūrėsi pramonės įmonės, prekybos bazės.

Vilkpėdė