Vilma Zubaitienė
Zubáitienė Vilma 1976 03 07Vilnius, lietuvių kalbininkė. Dr. (hum. m., 2007). 2000 baigė Vilniaus universitetą (1998 – lietuvių filologijos bakalauro, 2000 – lietuvių kalbotyros magistro studijas), nuo 2007 jame dirba, 2018–23 Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedros vedėja, nuo 2023 šio fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto direktorė; docentė (2019), 2021–23 kalbotyros magistro studijų programos komiteto pirmininkė. 1998–99 Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus laborantė. 1999–2007 Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyresnioji konsultantė, vyresnioji specialistė. 2013–14 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tekstologijos skyriaus mokslo darbuotoja (vykdė projektą Donelaitis 300), 2016–17 Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro mokslo darbuotoja (vykdė projektą Lietuvos 16–19 a. Biblijos istorija). Nuo 2017 – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, nuo 2022 – Vilniaus universiteto Senato narė, nuo 2023 – Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkė.
Vilma Zubaitienė
2018–21 Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto projekto ekspertė (vykdė projektą Integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių informacinės sistemos plėtra – Raštija 2), 2024–26 vyriausioji mokslo darbuotoja (darbas projektuose Propagandos ir dezinformacijos tyrimai: mašininiu mokymusi pagrįstas automatinis atpažinimas, poveikis ir visuomenės atsparumas, Santraukų tekstynai dirbtiniam intelektui). Stažavo Herzogo Augusto (Wolfenbüttelis, 2005), Franckeʼs įstaigų (Halle, 2009) bibliotekose, dėstė Varšuvos (2017), Eötvöso Lorándo (2017), Latvijos (2018), Frankfurto prie Maino (2019), Helsinkio (2021), Hamburgo (2023), Mainzo Johanneso Gutenbergo (2025) universitetuose.
Tyrimų kryptys – sinchroninė ir diachroninė leksikologija ir leksikografija, leksinė semantika ir tipologija, akademinis rašymas ir mokslo kalba. Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje paskelbė daugiau kaip 60 mokslo straipsnių.
Veikalai
Parašė studiją Neišlikusių XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos rankraštinių žodynų fragmentai (2009), monografijas Pilypo Ruigio „Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches Lexicon“ (1747): šaltiniai ir leksikografinis metodas (2010), Studentų darbų fraziškumas (su kitais, 2020), mokomąją knygą Lietuvių leksikografija: istorija ir dabartis (2014), sudarė ir parengė mokslo šaltinį F. W. Haacko Vocabvlarivm Litthvanico-Germanicvm, et Germanico-Litthvanicvm… Nebst einem Anhang einer kurtzgefaßten Litthauischen Grammatic (1730) / Frydrichas Vilhelmas Hakas (tomas 1: Kritinis leidimas, tomas 2: Studija, indeksai, rodyklės; su kitais, abu 2012), parengė P. Ruigio žodyno mokslinį leidimą (su O. Aleknavičiene) Pilypo Ruigio žodynas „Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon“ (1747) (tomas 1: Faksimilė, tomas 2: Studija, kritinis leidimas, tomas 3: Studija, morfologiškai anotuotas indeksas, visi 2024). Sudarė straipsnių rinkinius Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės (su Gintare Judžentyte-Šinkūniene, 2018), Lietuvių kalba 15: Sinchroniniai ir diachroniniai lietuvių kalbos tyrimai (2020), Lietuvių kalba: Valstybinės kalbos šimtmetis (su Agne Kuliešiene, 2023). Su kitais parengė skaitmeninius išteklius: mokomąjį elektroninį lietuvių–vokiečių kalbų žodyną Litauisch-deutsches Wörterbuch (2015), Akademinių frazių sąvadą (2020).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.