Viltšyras (Wiltshire), grafystė pietvakarių Anglijoje. Šiaurėje ribojasi su Glosteršyru, šiaurės rytuose – su Oksfordšyru, rytuose – su Berkšyru, pietryčiuose ir pietuose – su Hampšyru ir Dorsetu, vakaruose – su Somersetu. Plotas 3,485 km2. 767 tūkst. gyventojų (2024). Grafystės centras – Trowbridge’as (46 tūkst. gyventojų; 2024). Kiti didžiausi miestai (2024): Swindonas (244 tūkst. gyventojų), Salisbury (47 tūkst. gyventojų). Grafystę administruoja dvi unitarinės tarybos: Swindono ir Viltšyro. Vyrauja kaimiškos vietovės, centrinė ir pietvakarinė dalys palyginti retai apgyvendintos. Reljefas kalvotas, didžiąją teritorijos dalį užima kuestiniai kalvagūbriai (downs). Aukščiausias Viltšyro taškas – Milk Hillas (295 m). Beveik pusė grafystės teritorijos patenka į Cotswoldsų, North Wessex Downsų, Cranborne Chase’o ir West Wiltshire Downsų nacionalinio kraštovaizdžio parkus. Centrinę dalį užima Salisbury lyguma. Pietryčiuose nedidelis Viltšyro plotas priklauso New Foresto nacionaliniam parkui.
Salisbury katedra
Ūkis
Pagrindiniai ūkio sektoriai pagal sukuriamą bendrąją pridėtinę vertę (2024): nekilnojamojo turto (12 %), finansų ir draudimo (12 %), pramonės (11 %), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (10 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (9 %) bei viešojo valdymo ir gynybos (9 %). Svarbiausi ūkio sektoriai pagal užimtų gyventojų skaičių (2022): didmeninės ir mažmeninės prekybos (16,8 %), sveikatos priežiūros (11 %), pramonės (9 %), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (9 %), žemės ūkio (7 %). Per metus grafystėje vidutiniškai apsilanko apie 20 mln. turistų. Vykdoma smėlio, žvyro, kreidos, klinčių ir molio kasyba. 72 % grafystės ploto užima žemės ūkio naudmenos, pagrindinės šakos – ganyklinė gyvulininkystė ir bendroji augalininkystė. 11 % grafystės teritorijos (390 km2) užima didžiausias Jungtinėje Karalystėje Salisbury lygumos karinis poligonas.
Istorija
Amesbury (prie Salisbury) yra seniausia nuolatinė gyvenvietė Jungtinėje Karalystėje. Remiantis archeologiniais radiniais, ji įkurta 8800 pr. Kr., mezolito laikotarpiu (8800–4500 prieš Kristų). Žinomiausi neolito laikotarpio (4000–2300 pr. Kr.) paminklai – Stonehenge’o megalitinis statinys (3200–1500 pr. Kr.) ir Avebury archeologijos paminklų kompleksas (2600–2200 pr. Kr.). Stonehenge’as, Avebury ir susiję objektai nuo 1986 bendrai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą. Gausu neolito laikotarpio ilgųjų pilkapių ir bronzos amžiaus (2300–800 pr. Kr.) apskritųjų pilkapių. Geležies amžiuje (800 pr. Kr.–1 a. vidurys) įrengti piliakalniai, žymiausi jų – Yarnbury Castle’as netoli Berwick St Jameso ir Old Sarumas šalia Salisbury. Romėnams 1 a. viduryje užkariavus Britaniją dabartinės grafystės teritorija buvo Romos Britanijos provincijos pakraštyje. 6–7 a. dabartinės grafystės teritoriją nukariavo saksų gentys. 8 a. įkurtas Wiltono miestas davė pavadinimą Vesekso karalystės Viltšyro grafystei, pirmą kartą paminėtai 878.
Stonehenge
1075 įkurta Salisbury vyskupija, Old Sarume pastatyta pirmoji, 1258 dabartinėje vietoje Salisbury pašventinta nauja katedra; bokšto statyba užbaigta 1330, jo smailė (123 m) yra aukščiausia Anglijoje. Viduriniais amžiais svarbiausia Viltšyro ūkio šaka buvo avininkystė, 13–14 a. Stanley cistersų vienuolynas eksportavo vilną į Florencijos ir Flandrijos rinkas. Per Anglijos revoliuciją (1640–60) dauguma grafystės gyventojų buvo Parlamento šalininkai. Per pramoninę revoliuciją (18 a. antra pusė–19 a. pirma pusė) išaugo tekstilės pramonė, ekonominę raidą paspartino 1810 iškastas Kenneto ir Avono kanalas ir 1841 nutiestas Didysis Vakarų geležinkelis – abu jie Londoną sujungė su Bristoliu.
3197