Šoblinskáitė Aleksà Violeta 1954 09 02Mažeikiai, lietuvių rašytoja, vertėja. 1977 baigė Vilniaus universitetą (vokiečių kalbą ir literatūrą), 1978–79 studijavo žurnalistiką (nebaigė). 1977–79 dirbo Jurbarko rajono laikraštyje Šviesa, 1979 – Skuodo rajono laikraštyje Mūsų žodis, 1979–85 – Šiaulių miesto laikraštyje Raudonoji vėliava. 1985–90 mokytojavo Kulautuvos vaikų tuberkuliozės sanatorijoje Kregždutė, dirbo Kauno rajono kultūros skyriuje, Kulautuvos kultūros namuose, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungoje. 1990–93 dirbo literatūros mėnraštyje Keturi vėjai, 1995–97 – savaitraštyje Šeimininkė, 1997–99 – kultūros žurnale Nemunas, 2002–15 – žmonėms su negalia skirtame žurnale Bičiulis. 2016–23 Jurbarko rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Veliuonos filialo vyresnioji bibliotekininkė. Nuo 2000 gyvena Veliuonoje. Lietuvos rašytojų sąjungos narė (1994).
Violeta Šoblinskaitė
Kūryba
Išleido eilėraščių rinkinius Šaknų žiedai (1986), Šešėlio erškėtrožė (1993), Stirnino metai (1994), Basnirčia (1998), Stiklo knyga (2000), Septynios suknelės (2002), Obuoliai iš meilužių sodo (2004), Margalapė (2013), Romanas su Frau (2017), Vaivorų ribėjimas (2021). Parašė romanus Vilkų marti (2003), Skyrybų kambariai (2008), Edipo dukterys (2024), apysaką Rudens dienos užkalbėjimas (1991), novelių (rinkinys Tyruliukuose viskas gerai 2012), esė (Truputis lauktuvių 2 knygos 2008–09), laiškų ir prisiminimų knygą Tėtė: kalbininkas Adomas Šoblinskas: Biografijos liudijimai (su Valdemaru Šoblinsku, 2017), pjesių vaikams. Ankstyvajai poezijai būdinga tautosakos simbolika, vėlesnei – meditatyvūs dienoraštiniai būties apmąstymai, biblinės aliuzijos, lengva ironija. Prozoje vaizduojamos kasdienės šeimos dramos, kuriami ryškūs veikėjų psichologiniai charakteriai, veikėjų vidiniai konfliktai, keliami doroviniai klausimai.
Vertimai
Iš lenkų kalbos išvertė Joannos Chmielewskos detektyvinių romanų, T. Różewicziaus, Michailo Walczako, Ewos Piotrowskos ir kitų pjesių. Iš rusų kalbos išvertė E. Sevelos romanus Monė Cackesas – vėliavnešys (1996), Sustabdykite lėktuvą – aš išlipsiu (1997, abu paskelbti dienraštyje Kauno diena), Fredericko Forsytho romanus Karo šunys (1998), Dosjė „Odessa“ (1999), Č. Amiredžibi romaną Mėnulio sūnus (2016) ir kita. Iš vokiečių kalbos išvertė Karlo Milökerio libretą Gasparonė (1999), P. Süskindo pjesę Kontrabosas (su Vilija Gerulaitiene, 2016) ir kita.
Kūryba išversta į anglų, baltarusių, gruzinų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, ukrainiečių, vokiečių kalbas.
Apdovanojimai
Žemaitės premija (2004), S. Nėries literatūrinė premija (2005), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis, G. Petkevičaitės-Bitės literatūros premija, J. Paukštelio literatūros premija (visos 2013), E. Mieželaičio literatūros premija, Š. Šimulyno premija (abi 2024).