Virakoča

Virakočà, inkų mitologijoje – visų žmonių pirmtakas ir pasaulio kūrėjas. Pasak kosmogoninio mito, Virakoča sukūrė Saulę, Mėnulį ir žvaigždes, padarė iš akmens dvi žmogaus pavidalo figūras ir jų pavyzdžiu sukūrė žmones. Kiekvienai genčiai skyrė gyvenamąją vietą, su savo padėjėjais apvaikščiojo visą pasaulį kviesdami žmones iš po žemių, iš upių, ežerų ir olų; kai žemė buvo apgyvendinta, Virakoča iškeliavo į Vakarus. 15 a. pabaigoje Virakočos kaip aukščiausiosios dievybės kultas tapo saulės ir perkūno kultu. Laikytas kultūriniu herojumi, inkų protėviu.