Virgilijus Kačinskas

Kačnskas Virgilijus 1959 05 25Vilnius, Lietuvos politikas, architektas, paveldosaugininkas. Kovo 11 Akto signataras. 1982 su pagyrimu baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1982–90 dirbo Komunalinio ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriuje: 1982–84 architektas, 1984–85 vyresnysis architektas, 1985–89 I kategorijos architektas, 1986–88 architektų grupės vadovas. 1988 07 19 su kitais įkūrė pirmą Šiauliuose Sąjūdžio grupę Tautos – tautai, Sąjūdžio Šiaulių iniciatyvinės grupės narys, tarybos seniūnas (pirmininkas). 1988 10 Sąjūdžio I (steigiamojo) suvažiavimo delegatas, išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu. 1990–92 Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas nuo Sąjūdžio, Septintosios frakcijos (nuo 1991 12 Nuosaikiųjų frakcija) seniūnas, Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininko pavaduotojas, Kultūros pakomisės pirmininkas. 1992 Lietuvos nuosaikiųjų judėjimo, 1996 – visuomeninio judėjimo Lietuvos sambūris (abu likviduoti 2022) vienas steigėjų, 1996–2001 Lietuvos demokratų partijos narys. 1992–97 nepelno leidybos ir informacijos paslaugų įmonės Savivalda direktorius bei Lietuvos savivaldybių sąjungų žurnalo Savivaldybė vyriausiasis redaktorius. 1996–2005 Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis architektas, 2006–23 centro direktorius. 2005–06 Kultūrinio kraštovaizdžio ir architektūros paveldo instituto direktoriaus pavaduotojas.

Virgilijus Kačinskas

Nuo 1991 dalyvavo Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime rengiant su kultūros paveldo apsauga susijusius teisės aktus, 1994 kaip Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ekspertas vertino Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir kitų paveldosaugos įstatymų projektus, nuo 2003 su kitais inicijavo ir konsultavo rengiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektus. Atlieka paveldosaugos specialiąją ekspertizę (nekilnojamųjų kultūros vertybių architektūrinis, etnokultūrinis, urbanistinis, inžinerinis vertinimas).

Vienas knygų Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai 1990 (2000), Išsivadavimas. Sąjūdis Šiaulių krašte 1988–1990 metais (1998) rengėjų.

Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000).