Visúotinė dárbo konfederãcija (Confédération générale du travail), Prancūzjos visúotinė dárbo konfederãcija, CGT, Prancūzijos profsąjungų nacionalinis centras. Priklauso Pasaulinei profsąjungų federacijai (nuo 1945) ir Europos profsąjungų konfederacijai (nuo 1999). Vienija apie 22 000 profsąjungų, susivienijusių į 33 profesines federacijas. 680 000 narių (2016). Būstinė Paryžiuje. Centriniai periodiniai leidiniai: laikraštis Peuple ir žurnalas Vie ouvrière. Generalinis sekretorius Ph. Martinezas (nuo 2015).
Visuotinės darbo konfederacijos logotipas
Įkurta 1895 Limoges’e. 20 a. pradžioje pateko į anarchosindikalizmo įtaką. 1904 iškėlė aštuonių valandų darbo dienos reikalavimą, 1906 – klasių kovos ir kasdienės kovos už darbo sąlygų pagerinimą šūkius. 1914 protestavo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. 1909–47 Visuotinės darbo konfederacijos generaliniu sekretoriumi buvo L. Jouhaux. 1921 iš Visuotinės darbo konfederacijos buvo pašalintos radikaliai nusiteikusios profsąjungos; jos 1922 įkūrė Unitarinę visuotinę darbo konfederaciją. 1936 su ja susivienijo. 1939 radikalios profsąjungos vėl buvo pašalintos. 1940–44 veikė nelegaliai. 1946–54 protestavo prieš Indokinijos karą, 1954–62 – prieš Alžyro karą. Pokario metais pasisakė už kai kurių ūkio šakų ir įmonių nacionalizaciją. 6–8 dešimtmečiais labai išsiplėtė (1958 turėjo 1 650 000, 1975 – 2 377 000 narių). 20 a. pabaigoje Visuotinės darbo konfederacijos įtaka sumenko; 1997 turėjo tik 634 000 narių.