vižas

vžas (lenk. widz – stebėtojas, liudininkas), pasiųstnis, 15–18 amžiuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismo tarnautojas ar kitas asmuo, vykdęs teismo pavedimus. Įteikdavo teismo šaukimus, darydavo kratą, sekdavo nusikaltėlį, apžiūrėdavo nusikaltimo vietą. Šiuos veiksmus atlikdavo stebimas 2–3 kviestinių, po to surašydavo dokumentą (jis būdavo įrašomas į tam tikras knygas). Už atliktą darbą gaudavo nustatytą užmokestį – vižinę (jos dydis priklausė nuo darbų masto ir kelio ilgumo). 1566 pakeistas vazniu. Vižas liko tik dvaruose, kariuomenėje prie etmonų, kuopų teismuose ir laikytas žemesniu už vaznį tarnautoju.

2271