Grinavẽckis Vladas 1925 08 15Šiauduva 1995 08 19Vilnius (palaidotas Laukuvoje), lietuvių kalbininkas, dialektologas. Habil. dr. (hum. m.; filol. m. dr. 1970).
1952 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą), 1952–55 buvo šio universiteto aspirantas. 1955–94 dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete (iki 1992 – Vilniaus pedagoginis institutas), 1963–66 Lietuvių kalbos katedros vedėjas; profesorius (1972). Tyrė bendrinės lietuvių kalbos ir tarmių santykius, kirčiavimą; svarbiausia mokslinių tyrimų sritis – žemaičių tarmė, ypač jos fonetikos istorija. Svarbesni veikalai: Kalbininkas Kazimieras Jaunius (su V. Drotvinu, 1970), Žemaičių tarmių istorija: (Fonetika) (1973), Žemaičių leksikos pagrindai (1985), Lietuvių tarmės: Fonetika. Morfologija (1991; 1975–90 rašytų straipsnių rinkinys), Lietuvių kalbos keliakamieniai daiktavardžiai (su Ž. Markevičiene, 1994).
Vladas Grinaveckis
Parengė mokomųjų knygų: Gimtosios mokinio tarmės panaudojimas literatūrinės kalbos tarties ir rašybos mokymui (1962), Gimtosios tarmės fonetikos tyrinėjimo pagrindai (1980), Tarmės ir literatūrinė kalba (1983), Lietuvių kalbos tarmių kirčiavimo klausimai (1991).
Paskelbė tarmių tekstų (Pietų žemaičių tekstai: I. Raseiniškiai 1984, Pietų žemaičių tekstai: II. Varniškiai 1986, Lietuvių tarmės (t. 2 Vakarų, pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tekstai 1992, t. 3 Rytų aukštaičių ir vakarų žemaičių tekstai 1993, abu su Ž. Markevičiene). Paskelbė straipsnių apie žemaičių tarmes, literatūrinės lietuvių kalbos ir tarmių santykius, tarmių kirčiavimą, lietuvių kalbos fonetikos, kalbos kultūros klausimais.
L: Vladas Grinaveckis: Bibliografija: 1952–1984 / sud. R. Lukošiūnaitė Vilnius 1985.
2069
2271