Vladimir Mitkevič
Mitkevič Vladimir (Владимир Миткевич, Vladimiras Mitkèvičius) 1872 08 03Minskas 1951 06 01Maskva, rusų elektrotechnikas.
Išsilavinimas ir veikla
1895 baigė Sankt Peterburgo universitetą. 1896–1905 dėstė Sankt Peterburgo kasybos institute, 1902–38 Sankt Peterburgo politechnikos institute (1924–91 Leningrado politechnikos institutas); profesorius (1909). SSRS mokslų akademijos narys (1929). Vienas teorinės elektrotechnikos mokyklos Rusijoje kūrėjų (apie 35 m. vadovavo instituto Teorinių elektrotechnikos pagrindų katedrai). Dalyvavo sudarant sovietinės Rusijos GOELRO planą.
Mokslinė veikla
Tyrimų sritis – fizikinė elektros lanko prigimtis, vainikinio išlydžio nuostoliai aukštosios įtampos elektros perdavimo linijose, elektros energijos perdavimas dideliais atstumais, uolienų įmagnetėjimas, magnetinė defektoskopija. Pirmasis 1910 pasiūlė skaidyti aukštosios įtampos oro linijų laidus vainikinio išlydžio nuostoliams mažinti. Paskelbė daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių.
Knygos
Parašė 17 monografijų ir vadovėlių; svarbesni: Apie voltos lanką (O voltovoj duge 1905), Fiziniai elektrotechnikos pagrindai (Fizičeskie osnovy ėlektrotechniki 31933), Magnetinis srautas ir jo keitimas (Magnitnyj potok i ego preobrazovanie 1946).
Apdovanojimai
Lenino premija (1928).