Vokietijos konstitucinė santvarka

Vokietjos konstitùcinė sántvarka

Aukščiausiosios valdžios institucijos

Reichstago pastatas Berlyne, nuo 1999 Bundestago būstinė (1894, architektas P. Wallotas, renovuotas 1999, architektas N. Fosteris)

Pagal 1949 konstituciją (taisyta daug kartų, paskutinį kartą – 2012) Vokietija – federacinė parlamentinė respublika. Valstybės ir vyriausybės formalus vadovas – federacijos prezidentas; jį 5 metams (gali būti išrinktas 2 kadencijai) renka šiam tikslui šaukiamas Federalinis Susirinkimas (Bundesversammlung), kurį sudaro Bundestago (Bundestag) nariai ir žemių parlamentų tiek pat atstovų. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas, kurį sudaro aukštieji rūmai – Bundesratas (Bundesrat) ir žemieji rūmai – Bundestagas. Bundesratą sudaro 69 žemių atstovai, skiriami žemių vyriausybių (žemės balsų skaičius priklauso nuo jos gyventojų skaičiaus, bet ne mažiau kaip 3 balsai), Bundestagą – 630 narių, renkamų 4 metams visuotiniais tiesioginiais rinkimais pagal mišrią rinkimų sistemą (pusė renkami pagal mažoritarinę, kiti – pagal proporcinę rinkimų sistemą; patenka partijos, žemėje surinkusios ne mažiau kaip 5 % rinkėjų balsų arba laimėjusios vietas ne mažiau kaip 3 rinkimų apygardose).

Vykdomąją valdžią turi federalinio kanclerio (jį absoliučia balsų dauguma 4 metų kadencijai renka Bundestagas) vadovaujama federalinė vyriausybė, atskaitinga Bundestagui.

Berlyno šiaurinėje Tiergarteno parko dalyje ant Šprė upės kranto Bellevue rūmai, kurie nuo 1994 yra Vokietijos federacijos prezidento oficiali rezidencija (1786, architektas Philippe'as Baumenas)

Vietos valdžia

Kiekviena žemė ir žemė‑miestas turi savo konstituciją, parlamentą, vyriausybę ir teismų sistemą. Įstatymus žemėse leidžia landtagai, žemėse‑miestuose – biurgeršaftai (Bremene ir Hamburge) ir Deputatų rūmai (Berlyne); renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais pagal proporcinę rinkimų sistemą 5 metams (Bremene – 4 metams). Vykdomoji valdžia žemėse priklauso žemių vyriausybėms (ministras pirmininkas ir ministrai, skiriami landtagų), žemėse‑miestuose – senatams (vyriausiasis meras ir senatoriai, skiriami biurgeršaftų ar Deputatų rūmų). Rajonų gyventojai renka suvažiavimus, miestų – tarybas arba atstovaujamuosius susirinkimus, bendruomenių – tarybas arba atstovybes, miestų apygardų – atstovų susirinkimus (Berlyne) arba susirinkimus (Hamburge). Visų žemių savivaldos institucijų nariai dažniausiai renkami tiesioginiais rinkimais 5 metams. Vykdomosios valdžios funkcijas žemėse vykdo rajonų komitetai, magistratai arba bendruomenių komitetai, miestų apygardose – apygardų vyriausybės.

Teismų sistema

Teismų sistemą sudaro Federacijos ir žemių teismai. Veikia Federacinis Konstitucinis Teismas (sudaro 2 Senatai, turintys po 8 teisėjus; pusę renka Bundestagas, kitus – Bundesratas, visų kadencija 12 metų), Federacinis Teisingumo Teismas (veikia 5 Baudžiamųjų bylų, 12 Civilinių bylų ir 8 kitų reikalų senatai; senatą sudaro pirmininkas ir 6–8 teisėjai), Federacinis administracinis, Federacinis darbo, Federacinis visuomeninis, Federacinis finansų teismai. Žemių teismų sistemą sudaro konstituciniai, bendrosios kompetencijos (aukščiausieji, žemės, tarnybos teismai), specialieji (administraciniai, darbo, socialiniai, finansų ir kiti) teismai.

Federacinio Teisingumo Teismo pastatas Karlsruhėje (2020)

Nacionalinė šventė

Nacionalinė šventė – spalio 3 – Vokietijos susivienijimo diena.

2271

Vokietija

Vokietijos gamta

Vokietijos gyventojai

Vokietijos partijos ir profsąjungos

Vokietijos ginkluotosios pajėgos

Vokietijos ūkis

Vokietijos istorija

Vokietijos santykiai su Lietuva

Vokietijos švietimas

Vokietijos literatūra

Vokietijos architektūra

Vokietijos dailė

Vokietijos muzika

Vokietijos choreografija

Vokietijos teatras

Vokietijos kinas

Vokietijos žiniasklaida

Vokietijos lietuviai