volframãtai, mineralų klasė; volframo rūgšties druskos. Žinoma keliolika mineralų, dauguma reti. Svarbiausi mineralai: volframitas, šelitas, molibdošelitas, hubneritas. Struktūrinį pagrindą sudaro izoliuoti tetraedrai [WO4]2-, rečiau – oktaedrų [WO6]2- grandinės; būdinga izomorfiniai pokyčiai iš [WO4]2- į [MoO4]2-. Pagrindiniai katijonai: Ca2+, Fe2+, Fe3+, Pb2+, Mn2+, Zn2+, Al3+. Būna nevandeningieji (šelitas, štolcitas) ir vandeningieji (feritungstitas, antuanitas) volframatai. Kristalai tetragoninės (šelitas) arba monoklininės (volframitas, sanmartinitas) singonijos, smulkūs; sudaro žemėtus arba žvynelinius agregatus. Spalva gelsva, oranžinė, žalsva, rausva, rusva, tamsiai ruda. Blizgesys deimanto arba riebus. Neskaidrūs. Tankis 5800–8000 kg/m3. Kietumas 3–6. Susidaro vykstant hidroterminiams procesams (volframitas, šelitas), kaip antriniai mineralai endogeninių volframo telkinių oksidacijos zonoje (feritungstitas, antuanitas). Volframatai randami hidroterminiuose telkiniuose, skarnose, rečiau pegmatituose, sąnašynuose. Volframatai – volframo rūdos mineralai. Volframatų telkinių yra Australijoje, Bolivijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje, Tailande.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.