Severno krantinė Worcesteryje (kairėje – katedra)
Vùsteršyras (Worcestershire), grafystė vidurio Anglijoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Šropšyru, šiaurėje ir šiaurės rytuose – su Stafordšyru ir Vakarų Midlandso grafyste, rytuose – su Vorikšyru, pietuose – su Glosteršyru, vakaruose – su Herefordšyru. Plotas 1,741 km2. 621 tūkst. gyventojų (2024). Grafystės administracinis centras – Worcesteris (103 tūkst. gyventojų; 2024). Kiti didžiausi miestai (2024): Redditchas (87 tūkst. gyventojų), Kidderminsteris (57 tūkst. gyventojų). Vyrauja kaimiškos vietovės. Grafystės viduriu plačia lyguma pietų kryptimi teka Severnas. Pietvakarinė Vusteršyro dalis patenka į Malvern Hillso nacionalinio kraštovaizdžio parką, jame yra aukščiausias grafystės taškas – Worcestershire Beacono kalva (425 m). Pietryčiuose nedidelis Vusteršyro plotas priklauso Cotswoldsų nacionalinio kraštovaizdžio parkui. Šiaurės vakaruose, pasienyje su Šropšyru, dalį teritorijos apima Wyre Foresto nacionalinis gamtos draustinis, jame saugomos natūralios ąžuolų buveinės.
Ūkis
Svarbiausi ūkio sektoriai pagal užimtų gyventojų skaičių (2022): sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (22,2 %), didmeninės ir mažmeninės prekybos (14,8 %), gamybos (9,3 %), švietimo (9,3 %), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (6,5 %). Vyrauja labai mažos įmonės, turinčios iki 9 darbuotojų (2023 sudarė 95,6 % visų įmonių). Sparčiai auga turizmo sektorius, 2024 pajamos iš turizmo sudarė 1,05 mlrd. svarų sterlingų. Worcesteryje ir Bromsgrove’e išvystyta sunkioji pramonė, Redditche ir Kidderminsteryje veikia mašinų pramonės ir metalo apdirbimo įmonės, Kidderminsteryje gaminami kilimai (nuo 1735). Malverne veikia įmonė Morgan Motor Company, gaminanti išskirtinius retro stiliaus sportinius automobilius. Droitwicho apylinkėse yra chemijos pramonės įmonių. Išlieka svarbus žemdirbystės sektorius. Vyrauja pieno ūkiai.
Malverno miesto ir Eveshamo slėnio vaizdas nuo Malverno kalvų
Eveshamo slėnyje grafystės pietryčiuose išplėtota komercinė sodininkystė ir daržininkystė. Worcesteryje gaminamas originalus Worcesterio padažas (sukurtas 1837). Veikia 1946 įkurtas Worcesterio universitetas.
Istorija
Ankstyviausi žmogaus veiklos pėdsakai Vusteršyre datuojami 700 tūkst. metų. Bronzos amžiuje (2300–800 pr. Kr.) išplito žemdirbystė. Žymiausi geležies amžiaus (800 pr. Kr.–1 a. vidurys) paminklai yra 10 išlikusių piliakalnių, apleistų 1 a. viduryje romėnams užkariavus Britaniją. Romėnų laikotarpiu svarbiausia gyvenvietė buvo Salinae (dabar Droitwichas), čia buvo kasama druska.
6 a. pabaigoje dabartinės grafystės teritoriją nukariavo saksų gentys, jų įkurta karalystė 7 a. pradžioje tapo pavaldi Mersijai. 927 ši teritorija prijungta prie Anglijos karalystės ir įsteigta Vusteršyro grafystė. Pagal 1086 žemių surašymą (Paskutinio teismo knyga) Bažnyčiai priklausė daugiau kaip pusė žemių, tai stabdė vietos aristokratijos iškilimą. 14–17 a. Worcesteris ir Vusteršyro pietinė dalis klestėjo dėl vilnonių audinių gamybos. Istorinės grafystės šiaurinėje dalyje (ji apėmė didelę dalį dabartinės Vakarų Midlandso grafystės) nuo 13 a. buvo kasama anglis ir geležies rūda. Per Pirmąjį pilietinį karą (Anglijos revoliucija) 1642–46 grafystė buvo okupuota rojalistų. 1651 09 03 Worcesterio mūšyje O. Cromwellio kariuomenė sumušė Karolio II vadovaujamas škotų rojalistų pajėgas. Šis mūšis lėmė Trečiojo pilietinio karo (1650–52) pabaigą. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje industrializuoti šiauriniai grafystės pakraščiai prijungti prie Birminghamo metropolijos. 1974 Vusteršyras sujungtas su Herefordšyru, įsteigta nemetropolinė Vusteršyro ir Herefordšyro grafystė, 1998 jungtinė grafystė panaikinta ir atkurta Vusteršyro grafystė.
O. Cromwellis Worcesterio mūšyje (James’o Caldwallo raižinys, apie 1760–70; Britų muziejus)
3197