výkdomosios fùnkcijos (angl. executive functions), výkdomosios smegen fùnkcijos, įvairios paskirties pažintiniai gebėjimai ir įgūdžiai. Leidžia žmogui kryptingai veikti – mokytis, atlikti darbo užduotis, vadovauti, bendrauti, valdyti emocijas ir prisitaikyti prie įvairių situacijų. Nėra vieningo ar galutinio šių funkcijų sąrašo – jos dažnai papildo viena kitą ir aiškinamos viena kita, todėl vieni autoriai išskiria tik kelias pagrindines vykdomąsias funkcijas, kiti įvardija jų keliolika ar net kelias dešimtis.
Nėra ir vieningos neuropsichologinės metodikos, kuri leistų tiksliai įvertinti visą vykdomųjų funkcijų profilį, tačiau sutariama dėl vieno – vykdomosios funkcijos yra labai svarbios kasdieniame žmonių gyvenime: bendraujant, priimant sprendimus, planuojant tikslus ir organizuojant veiklą. Žmogaus sėkmė ar nesėkmė dažnai priklauso nuo to, kaip išsivysčiusios jo vykdomosios funkcijos. Nors atsitiktiniai įvykiai (pvz., nelaimės ar sėkmingi atsitiktinumai) t. p. gali turėti įtakos, žmogus, turintis stiprias vykdomąsias funkcijas, dažniau išvengia neigiamų situacijų, greičiau ir sėkmingiau jas įveikia, geriau pasinaudoja palankiomis aplinkybėmis.
Dažniausiai minimos šios pagrindinės vykdomosios funkcijos: tikslingumas (pvz., gebėjimas nuosekliai siekti tikslų, išlaikyti gyvenimo ir veiklos kryptingumą); reakcijų ir veiksmų slopinimas (pvz., gebėjimas sustabdyti pradėtą veiksmą, atsispirti trikdžiams, išlaikyti paslaptis); veiklioji atmintis (gebėjimas trumpam laikui išlaikyti ir naudoti informaciją, pvz., skaitant tekstą, atliekant skaičiavimus, atsakant į klausimus); pažinimo lankstumas (dėmesio valdymas, gebėjimas prisitaikyti prie kintančių situacijų, perkelti dėmesį, atsispirti trikdžiams); (sam)protavimas (gebėjimas analizuoti, apibendrinti, klasifikuoti informaciją, įžvelgti sąsajas); (apsi)sprendimas (pvz., gebėjimas greitai ir tiksliai pasirinkti iš kelių alternatyvų, įvertinti rizikas ir pasekmes); iniciatyvumas (pvz., gebėjimas savarankiškai spręsti problemas neatidėliojant veiksmų); veiklos planavimas ir organizavimas (pvz., gebėjimas kelti tikslus, planuoti veiksmus, nustatyti prioritetus, valdyti laiką ir išteklius); emocijų reguliacija (pvz., gebėjimas tinkamai reikšti emocijas, racionaliai vertinti situacijas, ypač susidūrus su sunkumais ir krizėmis); savireguliacija (pvz., gebėjimas kontroliuoti elgesį, slopinti impulsus, prisitaikyti prie neįprastų situacijų); metapažinimas (pvz., gebėjimas pažinti ir vertinti savo pažintinius gebėjimus, jų tinkamumą konkrečiai veiklai); mentalizacija, arba psichikos teorija (pvz., gebėjimas suprasti kitų žmonių mintis, emocijas, elgesio motyvus, suvokti, kad ir kiti žmonės mąsto bei jaučia).
Dėl įvairių priežasčių (pvz., protinio atsilikimo ar kitų raidos neurologinių ir psichikos sutrikimų, smegenų traumų ar degeneracinių pokyčių smegenyse vyresniame amžiuje, ypač stiprių krizinių situacijų) vykdomosios funkcijos gali daugiau ar mažiau, laikinai ar visam laikui sutrikti. Tokios nepakankamai išvystytos ar sutrikusios smegenų funkcijos dar vadinamos smegenų (arba psichikos) disfunkcijomis. Jos yra tarsi priešprieša normalioms vykdomosioms funkcijoms: silpnas abstraktus mąstymas ir proto lėkštumas, impulsyvumas, laiko nevaldymas, nesivaldymas, nekantrumas, nevaldomas agresyvumas, nerimastingumas, neatsparumas trikdžiams – distraktibilumas, socialinio elgesio taisyklių nesilaikymas, veikimas neapmąstant, veiklų vilkinimas, nesavarankiškumas apsiprendžiant, inertiškumas ir psichinis nelankstumas, silpnas pradėtų veiksmų ar veiklų stabdymas (pvz., labai lėtas persijungimas iš vienos veiklos į kitą, lėtas nervinių ir psichinių procesų tempas).
Vykdomosios funkcijos svarbios visais gyvenimo etapais. Jų vystymąsi lemia genetika ir aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, genetiškai labiau nulemti tokie aspektai kaip reakcijų greitis, dėmesio valdymas, atminties apimtis ir impulsyvumas, o aplinkos įtaka labiau pasireiškia formuojant laiko planavimą, organizuotumą, kryptingumą ir tikslingumą.
Vykdomųjų funkcijų mechanizmai sudėtingi. Nors dažnai pabrėžiama kaktinės skilties (ypač priekakčio žievės) svarba, sėkmingai veiklai (mokymuisi, darbui, bendravimui) būtini visi smegenų ir viso kūno resursai. Vykdomosios funkcijos niekada nesireiškia atskirai – jos visada veikia kartu, tik kiekvienoje situacijoje viena gali būti svarbesnė už kitas, kiekvienos poveikis bendram elgesiui gali skirtis ir kokybiškai, ir kiekybiškai. Pvz., prireikus greitai sustabdyti netinkamą veiksmą žmogus turi greitai reaguoti, suprasti situaciją, įvertinti pasekmes, suvaldyti emocijas bei pasirinkti tinkamesnį elgesį.
Vykdomųjų funkcijų samprata pirmiausia grindžiama pusrutulių prieškaktinės žievės, ypač jos pačių priekinių sričių, veikla. Viršutinės ir šoninės dalys siejamos su veikliąja atmintimi, pažinimo lankstumu (dėmesiu) ir veiklos tikslingumu; vidinės ir apatinės sritys atsakingos už sprendimų rizikos ir pasekmių numatymą; orbitofrontalinė sritis (po akiduobėmis) dalyvauja emocijų ir impulsyvumo slopinime, sprendimų derinime su galima nesėkme ir sėkme; juostinės klosties priekinė dalis padeda aptikti klaidas ir prieštaravimus, susikaupti, nustatyti tikslų prioritetus. Pamato branduoliai, ypač dryžuotasis kūnas, kontroliuoja judesius ir atsako už procedūrinę (sąmonės nekontroliuojamą) atmintį. Veikdami kartu su prieškaktine žieve jie skatina motyvaciją ir atlygiu grįstą mokymąsi.
Momeninės žievės užpakalinė dalis siejama su jutimų ir suvokimų integracija bei dėmesio paskirstymu ir perkėlimu. Smilkininė žievė atsakinga už ilgalaikę atmintį, o po ja esantis hipokampas – už naujos informacijos įsiminimą. Abi šios struktūros svarbios planuojant veiklas ilgesnėje laiko perspektyvoje ir mokantis iš patirties. Galvos smegenų kamieno dalys t. p. atlieka svarbų vaidmenį. Gumburas veikia kaip informacijos skirstytojas – iš aplinkos ir kūno atplūstančią informaciją nukreipia į skirtingas smegenų sritis. Smegenėlės glaudžiai susijusios su judumo ir skirtingų centrų aktyvumo reguliacija.
Viena svarbiausių vykdomųjų funkcijų yra emocijų ir jausmų reguliacija. Reguliacijos sėkmė priklauso nuo limbinėje sistemoje esančio emocijų centro (migdolo) ryšių su prieškaktinės žievės struktūromis.
-smegenų disfunkcija; smegenų funkcijos; smegenų vykdomosios funkcijos
1868