vỹnuogė, vynmedinių šeimos, vynmedžio genties augalų vaisius (uoga). Vynuogės gali būti rutuliškos ar ritiniškos formos tamsiai raudonos, juodos, tamsiai mėlynos, geltonos, žalios, oranžinės ar rožinės spalvos su 2–4 sėklomis arba besėklės. Auga stambiomis kekėmis. Viena vynuogė sveria 4–6 g (kartais iki 13 g), kekė – 80–385 g (kai kurių veislių ir daugiau).
Vynuogėse randama įvairių vitaminų: A, B1, B2, B6, PP ir kitų. Jose gausu mineralų: kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, sieros. Vaisiuose randama įvairių mikroelementų: geležies, vario, cinko, aliuminio, chloro, jodo. Teigiamai sveikatą veikia vynuogėse esančios skirtingos organinės rūgštys: obuolių, vyno, citrinos, gintaro, silicio, salicilo, oksalo, pektino, skruzdžių. Vaisiaus odelėje yra raugų ir antocianinų, eterinių aliejų, sėklose – 4–19 % riebalų.
Valgomos šviežios ir džiovintos (razinos). Iš vynuogių gaminami sirupai, actas, kompotai, uogienės, sultys, vynas, šampanas, konjakas, iš sėklų spaudžiamas aliejus. Daugiausia vynuogių eksportuoja Čilė, Peru, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Nyderlandai.
vynuogės
žaliosios vynuogės
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.