Vyriáusioji lietùvių tarýba Rùsijoje, lietuvių organizacija, 1917 12 01–1918 pavasarį veikusi Rusijoje. 1917 11 15–18 Voroneže vyko J. Jablonskio, K. Griniaus ir P. Mašioto iniciatyva sušauktas lietuviškų partijų ir politinių grupių suvažiavimas. Dalyvavo Lietuvių krikščionių demokratų partijos, Lietuvių socialistų liaudininkų demokratų partijos, Santaros, Tautos pažangos partijos, Lietuvių katalikų tautos sąjungos, Lietuvių karių sąjungos atstovai (socialdemokratai ir socialistai liaudininkai, veikę V. Kapsuko vadovaujamame Lietuvių reikalų komisariate, dalyvauti atsisakė). Suvažiavimas sudarė Vyriausiąją lietuvių tarybą Rusijoje, išrinko jos pirmininką ir vicepirmininką. Tarybos centrinė būstinė buvo Voroneže, kituose miestuose veikė skyriai (pvz., Ukrainos lietuvių tautos taryba Kijeve). Vyriausioji lietuvių taryba rūpinosi ir kontroliavo karo pabėgėlių, lietuvių karių, t. p. išvežto turto grąžinimą į Lietuvą; tais klausimais nuo pradžių stengtasi užmegzti ryšius su Lietuvos Taryba.
laikraščio Pranešimai Lietuvių vyriausiosios tarybos Rusijoje Nr. 1 pirmas puslapis (1917)
Atstovavo lietuvių interesams Rusijos įstaigose, užsienio šalių atstovybėse; įgaliojo Ukrainos delegacijoje buvusį A. Voldemarą ginti Lietuvos interesus Bresto taikos derybose. Vyriausioji lietuvių taryba parengė, spausdino ir platino lietuviams pasus lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis (Rusijos valdžia tokių pasų nepripažino).
1918 pradžioje į Vyriausiąją lietuvių tarybą kooptuoti J. Alekna, E. Draugelis, J. Vokietaitis, Z. Žemaitis. 1918 02 dauguma tarybos narių Lietuvių reikalų komisariato reikalavimu buvo suimti, mėnesį kalinti Voronežo kalėjime (dėl jų išlaisvinimo Lietuvos Taryba kreipėsi į Vokietijos vyriausybę, gautas atsakymas, kad ši susisiekė su Rusijos vyriausybe). Išlaisvinti Tarybos nariai stengėsi perkelti jos būstinę iš Voronežo į Maskvą (iškart sulaukta kratų).
Vyriausioji lietuvių taryba Rusijoje panaikinta 1918 04 19 tautybių reikalų liaudies komisaro J. Stalino ir komisaro lietuvių reikalams V. Kapsuko sprendimu, kiek ilgiau veikė Petrogrado skyrius. 1918 05 08 Vilniuje su Lietuvos Tarybos prezidiumu susitikę Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje atstovai iš Voronežo ir Petrogrado pripažino Lietuvos Tarybą aukščiausiu ir vieninteliu lietuvių tautos organu. Grįžę į Lietuvą šios Tarybos nariai buvo kooptuoti į Lietuvos Tarybą, kai kurie jos įgalioti toliau rūpinosi lietuvių grąžinimu į tėvynę.
Tarybos nariai (nuo įsteigimo) – J. Bagdonas, M. Yčas, Jonas Kriščiūnas, L. Noreika, V. Petrulis, R. Skipitis, M. Sleževičius, S. Šilingas, kunigai Julijonas Jasienskis, Emilijus Paukštys, P. Penkauskas, J. Vailokaitis; pirmininkas P. Mašiotas, vicepirmininkas – J. Jablonskis.
-Lietuvių taryba Rusijoje; -Rusijos lietuvių vyriausioji taryba; -Lietuvių vyriausioji taryba Rusijoje; -Vyriausioji taryba