Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas

Výtauto Ddžiojo universitèto Botãnikos sõdas, VDU Botãnikos sõdas, yra Aukštojoje Fredoje. Užima 62,5 hektaro. 3 skyriai – Mokslo, Ekspozicijų ir kolekcijų bei Paslaugų ir edukacijos. Mokslo skyriuje yra dendrologijos ir fitoekologijos, vaistinių ir prieskoninių augalų bei pomologijos mokslo sektoriai. Ekspozicijų ir kolekcijų skyrių sudaro gėlininkystės kolekcijų sektorius, floros sistematikos grupė ir oranžerija. 2021 dirbo 60 darbuotojų, iš jų 7 mokslo darbuotojai.

VDU Botanikos sodo oranžerija

Svarbiausia botanikos sodo funkcija yra formuoti, kaupti, saugoti, atnaujinti, tirti augalų kolekcijas. Jos svarbios botaninei įvairovei išsaugoti, mokslo tyrimams, studijoms, edukacijai ir visuomenės ekologiniam švietimui.

Veikla

Sode auga 14 700 augalų rūšių, veislių ir formų. Gausu įvairių ekspozicijų: vienamečių ir daugiamečių gėlių, vaistinių augalų, sidabrakrūmių ir spygliuočių, hortenzijų, petunijų ir energinių augalų. Atnaujintos rožių, jurginų, tulpių ir kitų svogūninių augalų bei bijūnų kolekcijos, floros sistematikos ekspozicija. Įrengta gruntą valančių augalų ekspozicija, kuri 2019 apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso Lietuvos metų gaminys aukso medaliu. Auginamas edukacinis daržas. VDU Botanikos sodas aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos bei tarptautinėmis organizacijomis, kartu būdamas ir jų nariu: Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos (LUBSA), Baltijos botanikos sodų asociacijos, Europos botanikos sodų konsorciumo, Tarptautinės botanikos sodų organizacijos (BGCI). Jau daug metų botanikos sodas įsitraukęs į Tarptautinio augalų mainų tinklo (IPEN) veiklą, vykdo sėklų mainus su viso pasaulio botanikos sodais ir mokslinėmis institucijomis.

skulptūra Planeta X, primenanti Mažojo princo planetą (skulptorius Tadas Vosylius, VDU Botanikos sodas)

Botanikos sode kasmet organizuojamos šventės, mugės, įvairūs kultūriniai ir pažintiniai renginiai. Čia vykdoma edukacinė ir pažintinė veikla, skirta ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams.

Istorija

Sodą kaip Lietuvos botanikos mokslų centrą 1923 įsteigė Lietuvos universiteto (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) Matematikos-gamtos fakultetas. Sodui Aukštojoje Fredoje parinktas 70 ha žemės plotas, į kurį pateko buvęs J. Godlevskio dvaro parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrenginių. 1923 02 15 oficialiai paskirta teritorija, o tų pačių metų 07 08 botanikos sodas iškilmingai pašventintas, prezidentas A. Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai. 1925 pastatytuose dviejuose šiltnamiuose buvo auginami ir atogrąžų augalai, pvz., gigantiškoji viktorija, riešutinis lotosas. Per kelerius metus botanikos sodas tapo ne tik biologijos, medicinos ir farmacijos studentų mokomąja baze, bet ir svarbiu botanikos mokslo centru. Daug dėmesio buvo skiriama augalų aklimatizacijos, introdukcijos, paveldimumo, ligų, sistematikos ir kitiems klausimams nagrinėti. 1926 botanikos sodo kolekcijose buvo 4650 rūšių augalų, 1932 – 5987, 1934 – 7180, 1936 – 7200 rūšių. 1937 pastatyta 12,2 m aukščio palmėms auginti skirta oranžerija su baseinu. 1941, įsteigus Lietuvos mokslų akademiją, botanikos sodas priklausė jai. Antrojo pasaulinio karo metais sodas gana stipriai nukentėjo. Žuvo dalis augalų oranžerijose, sunaikinta rožių kolekcija, sumažėjo dekoratyvinių augalų. 1946–59 Botanikos sodas priklausė Biologijos institutui. 1976 prasidėjo didelės centrinės dalies rekonstrukcija pagal D. Juchnevičiūtės parengtą projektą. Buvo įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistema. 1983–86 pastatyti eksperimentiniai šiltnamiai su laboratorijomis. 1989 botanikos sodas Kaune tapo Botanikos instituto filialu, 1990 – savarankiška Lietuvos mokslų akademijos įstaiga, 1992 01 31 prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto. 1997 botanikos sode įrengta unikali ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams, joje auginamus vaistinius, uoginius, prieskoninius augalus galima liesti, uostyti, o pavadinimai parašyti Brailio raštu. 2011 05 14 VDU Botanikos sode pasodinta B. M. Galdikas ąžuolų giraitė. 2013 buvo įkurtas pirmasis didžiausias vabzdžių namas.

Direktoriai

K. Regelis (1923–40), K. Grybauskas (1940–52), M. Lukaitienė (1952–61), A. Morkūnas (1961–75), A. R. Budriūnas (1975–2000), R. Daubaras (2000–08), V. Mildažienė (2008–15), Nerijus Jurkonis (nuo 2015).

Aukštosios Fredos dvaro rūmai VDU Botanikos sode

VDU Botanikos sodo logotipas

VDU Botanikos sodo tvenkiniai ir administracinis pastatas (tolumoje)

VDU Botanikos sodo teritorija

VDU Botanikos sodo spygliuočių kolekcija

VDU Botanikos sodo administracinis pastatas

-Kauno botanikos sodas