Wagnerio tūba
Wagnerio tūba (Vãgnerio tūbà), valtòrninė tūbà, muzikos instrumentas – chromatinis lūpinis aerofonas. Korpusas ovalo formos, vamzdis kūgiškai platėjantis, su plačiomis žiotimis. Dažniausiai turi 4 ventilius kairiajai rankai ir piltuvėlio pavidalo valtornos pūstuką. Simfoniniame orkestre naudojamos 2 tenorinės (suderintos ir transponuojančios B) ir 2 bosinės Wagnerio tūbos (suderintos ir transponuojančios F; R. Wagnerio partitūrose kartais pasitaiko Es ir B tūbos notacija). Tenorinė skamba E–f2, bosinė – H1–c2. Natos rašomos su smuiko, žemo registro – su boso raktu.
Sukonstruota apie 1880 R. Wagnerio iniciatyva (pirmą kartą panaudota 1876 jo Nybelungo žiede). Wagnerio tūbą dar naudojo A. Bruckneris, R. Straussas, A. Schönbergas, L. Janáčekas.
1042
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.