Wilhelm Dilthey

Dilthey Wilhelm (Vilhelmas Diltjus) 1833 11 19Biebrich (prie Wiesbadeno) 1911 10 01 Seis (Bolzano-Bozeno provincija, dab. Italija), vokiečių filosofas. Dr. (1864). Heidelbergo (1852–53) ir Berlyno (1853–56) universitetuose studijavo filosofiją ir teologiją. Dėstė Bazelio (nuo 1866), Kylio (nuo 1868), Vroclavo (nuo 1871), Berlyno (1882–1911) universitetuose. Vienas gyvenimo filosofijos atstovų. Neigė pozityvizmą. Pritarė vokiečių idealistų ir romantikų filosofinėms idėjoms. Pasisakė už istorinį reliatyvizmą, kultūros vertybių intuityvų suvokimą. Manė, kad gyvenimo prasmę aiškina religija, menas ir filosofija. Pastarosios uždavinys, anot W. Dilthey, suvokti filosofines sistemas, jų formavimosi priežastis.

Wilhelm Dilthey

Pasaulėžiūrų klasifikacija

Jis teigė, kad Vakarų Europoje egzistuoja trys pagrindiniai pasaulėžiūros tipai: materializmas (pozityvizmas), objektyvusis idealizmas, laisvės idealizmas. Kiekvienas jų, anot W. Dilthey, atskleidžia tik vieną tiesos aspektą. Žmogus suvokia save tik per istoriją (ją W. Dilthey nagrinėjo kaip žmogaus dvasios istoriją). Istorijos santykis su žmogumi – tai santykis su žmogumi kaip dvasiniu vienetu ir jų struktūromis.

Humanitarinių mokslų samprata

Veikale Dvasinių reiškinių pažinimo mokslas (Erfahrungswissenschaft der geistigen Erscheinungen 1910) metodologiškai pagrindė humanitarinius mokslus, atskirdamas juos nuo gamtos mokslų. Pastaruosiuose, pasak jo, nuo žmogaus valios nepriklausomi reiškiniai sisteminami ir aiškinami įvairiomis hipotezėmis, o humanitarinių mokslų tyrinėjimų objektas yra dvasiniai reiškiniai, kurių pažinimas reiškia supratimu grindžiamą interpretaciją.

Humanitariniai mokslai susiję su paties žmogaus sukurta tikrove, kurią jis supranta įsijausdamas. Socialiniai ir kūrybiniai laimėjimai, anot W. Dilthey, yra žmogaus dvasinio gyvenimo išraiška. Juos galima suprasti tik susietus su dvasinio gyvenimo visuma.

Hermeneutika

Supratimą, kaip interpretacijos metodą, tiria hermeneutika. Pažindamas kitų dvasines išraiškas ir jų atsiradimo priežastis žmogus pažįsta save, savo istoriškumą, dabartį. Suvokus savo istorinę prigimtį išvengiama dogmatiško mąstymo.

Įtaka

W. Dilthey turėjo įtakos E. Sprangeriui, O. F. Bollnowui, E. Husserliui, M. Heideggeriui, H.-G. Gadameriui, 19–20 a. sandūros humanitariniams mokslams.

Veikalai

Kiti veikalai: Humanitarinių mokslų įvadas (Einleitung in die Geisteswissenschaften 1883), Apie bendrosios draugiškos pedagogikos galimybę (Über die Möglichkeit einer allgemein gütlichen Pädagogik 1888), Apie mūsų tikėjimo įtaką išorinio pasaulio tikrovei (Beiträge zur Lösung der Frage vom Ursprung unseres Glaubens an die Realität der Auβenwelt 1890), Mintys apie aprašomąją ir analitinę psichologiją (Ideen über eine beschreibende und zergleidernde Psychologie 1894), Indėlis į individualumo tyrinėjimus (Beiträge zu Studien der Individualität 1896), Tyrimas apie humanitarinių mokslų pagrindą (Studien zur Grundlegung der Geisteswissenschaften 1905), Istorinio pasaulio atkūrimas humanitariniuose moksluose (Der Aufbau der geschichtlichen Welt in den Geisteswissenschaften 1910), Pasaulėžiūros tipai (Die Typen der Weltanschauung 1911).

384