Reizen Zalman (Zalmanas Rezenas), Zalman Reisen, Reisin, Reizin, Zalmen Reyzen 1887 10 06Kaidanava (dabar Dziaržynsk) 1941? žydų kalbininkas, jidiš kalbos ir literatūros tyrėjas, žurnalistas, kultūros ir visuomenės veikėjas.
Išsilavinimas ir veikla
Mokėsi namuose (tėvas palaikė Haskalos idėją, rašė poeziją hebrajų ir jidiš kalbomis), lankė įvairius chederius, baigė valstybinę mokyklą rusų dėstomąja kalba Minske. Nuo 1915 gyveno Vilniuje. 1919 su C. Šabadu ir kitais įkūrė Centrinį švietimo komitetą, siekusį sukurti mokyklų jidiš mokomąja kalba tinklą, dėstė Žydų mokytojų seminarijoje, įvairiuose kursuose. Buvo laikraščio Lecte Najes bendradarbis, 1919–39 žydų dienraščio Der Tog (vėliau leistas pavadinimais Vilner Tog, Unzer Tog) vyriausiasis redaktorius ir leidėjas, savo redaguojamuose leidiniuose populiarino jidiš kalbą ir literatūrą, globojo Vilniaus žydų rašytojų ir dailininkų grupę Jung Vilne, siekė formuoti naują pasaulietinę žydų kultūrą ir švietimo sistemą. Buvo aktyvus žydų visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo dalyvis: 1921 įkurtos Žydų rašytojų ir žurnalistų sąjungos pirmasis pirmininkas, 1928–32 jo bute veikė 1927 įkurtas Vilniaus žydų PEN klubas (1928–32 jo pirmininkas), 1928 dalyvavo PEN klubo kongrese Vienoje.
Z. Reizenas (sėdi pirmas iš kairės) su Žydų mokslo instituto darbuotojais ir svečiais (apie 1933; sėdi pirmas iš dešinės A. Morevskis, stovi pirmas iš kairės Hiršas Abramovičius, penktas iš kairės – M. Vainraichas, šeštas iš kairės – Beras Šlosbergas, ketvirta iš dešinės – Uma Olkenicki)
1924 su kitais žydų intelektualais nutarė įsteigti Žydų mokslo institutą, buvo M. Vainraicho pavaduotojas, 1931–39 šio instituto leidinio JIVO Bleter redakcinės tarybos narys. Populiarindamas Žydų mokslo instituto veiklą, rinkdamas lėšas lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose (1930) ir Argentinoje (1932). Mokslinių žurnalų Jidiše Filologie (1924–26, su M. Vainraichu ir Nojumi Priluckiu, 1882–1941), Filologiše Šriftn (1926, 1928 ir 1929) vienas redaktorių (su M. Vainraichu). 1928 lenkų valdžios kelis mėnesius kalintas. 1939 10 sovietų valdžios suimtas už Molotovo‑Ribbentropo pakto kritiką savo redaguojamame laikraštyje ir įkalintas Naujojoje Vilnioje. 1939 ar 1940 05 išvežtas į Rusiją ir, manoma, 1941 06 nužudytas sovietų.
Veikalai
Z. Reizeno užrašai
1908 su broliu Abraomu (1876–1953) išleido Jidiš kalbos gramatiką ir Žydų literatūros chrestomatiją bendrojo lavinimo mokykloms (1939). 1920 parašė mokslinę 2 tomų Jidiš kalbos gramatiką (antras tomas neišspausdintas, kai kurios dalys publikuotos moksliniuose žurnaluose), šiais leidiniais siekė sunorminti jidiš kalbą. 1922 parengė daugiau 1000 puslapių apimties Karo ir okupacijos metų Vilniaus istorijos metraštį. Reikšmingiausias Z. Reizeno veikalas – 4 tomų biografinis ir bibliografinis Jidiš literatūros, spaudos ir filologijos žodynas (1926–29, papildytas Jidiš literatūros ir spaudos žodynas 1914). Dar išleido Jidiš kalbos rašybą (1913), biografines knygas apie Mendelę Moicher Sforimą (1918), I. L. Perecą (1921), Haskalos literatūros istorijos vadovą Nuo Mendelssohno iki Mendelės (1923), Filologinius raštus (1926). Į jidiš kalbą išvertė H. Heine’s, F. Dostojevskio, G. de Maupassant’o ir kitų rašytojų kūrinių.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma daugiau kaip 1000 Z. Reizeno užrašų jidiš kalbotyros ir kitomis temomis.
Atminimo įamžinimas
2011 09 23 Vilniuje, ant namo J. Basanavičiaus gatvėje 17 (čia gyveno nuo maždaug 1923 iki 1931), atidengta atminimo lenta Z. Reizenui (skulptorius M. Šnipas).
1706